1940-ųjų pradžia. Pasaulyje jau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, Lietuvos visuomenėje kilo įtampa dėl okupacijos, mat Maskva panoro dislokuoti Raudonąją armiją, šį planą pavasarį ir įvykdė. Tačiau ne visuomet gyventa vien karo nuotaikomis. Religinis laikraštis „Lurdas" Lietuvoje mėgino diegti savas moralines vertybes, susijusias su meilės raiška.
 |
| V. Kesminės archyvo nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Leidinyje pateiktas tekstas šių laikų visuomenėje labiau keltų kitas asociacijas, tačiau galėjo būti, kad tuo metu apie LGBTQ+ asmenis plačiai nebuvo žinoma, o jei ir buvo, jie laikyti „nenormaliais". Taigi, to meto žmonės galėjo įsivaizduoti, kad romantinė meilė arba seksualiniai santykiai galimi tik tarp skirtingų lyčių asmenų, o tarp tos pačios lyties žmonių šio „pavojaus", suprask, nėra.
Tad štai 1940 metų sausio mėnesį pasirodžiusiame pirmajame „Lurdo" numeryje nagrinėta tema, susijusi su dorove.
Viename tekste pateikiamas klausimas: „Ar galima bučiuotis su mylimu bernu?".
Ir čia pat pateikiamas atsakymas: „Galima bučiuotis tik norint pareikšti kitam asmeniui draugiškumą ar meilę, ir tai tik su tos pačios lyties asmenimis. Su priešingos lyties asmenimis bučiuotis negalima, yra nuodėmė, nes tokiu atveju paprastai kyla seksualiniai geismai ir sudaro didelį pavojų dorovei".
 |
| V. Kesminės archyvo nuotr. |
Suprantama, kad tikriausiai to meto dvasininkai nebūtinai skatino romantinius ar seksualinius santykius tarp tos pačios lyties asmenų. Greičiausiai norėta pabrėžti, kad iš esmės „seksualiniai geismai" tarp skirtingų lyčių asmenų sukelia „pavojų dorovei".
Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, toks tekstas galėtų būti interpretuojamas ir visiškai priešingai, tačiau svarbu atsižvelgti į istorinį kontekstą – XX a. visuomenėje vis dar buvo paplitę įsitikinimai, kaip turėtų, o kaip negalėtų elgtis susituokusios arba nesantuokiniuose santykiuose gyvenančios skirtingų lyčių poros, o vienalytės poros galėjo būti nė nematomos.
Vis tik įdomiai skamba šių laikų tradicijų gynėjais save besiskelbiančių veikėjų teiginiai, kad reikėtų vadovautis tuo, kaip žmonės buvo skatinami elgtis praeityje. Pasirodo, kad šis argumentas, jį interpretuojant tiesmukai, gali atsisukti prieš pačius LGBTQ+ bendruomenės lygiateisiškumo oponentus.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus arba klaidas, prašome pranešti e. p. redakcija@jarmo.net