Turbūt niekam ne paslaptis, kad per šiemet vykusius M.A.M.A. muzikos apdovanojimus įteikdami laureatui prizą pranešėjai, socialinių tinklų žvaigždės Naglis Bierancas ir Lukas Gricius, išreikšdami savo meilę ir parodydami, kad meilė neturi ribų, pasibučiavo. Atrodytų, viskas čia gerai, du vienas kitą mylintys žmonės bučiniu parodė savo ryšių ir santykių stiprumą. Taip, viskas čia nuostabu ir reprezentacija bei pati idėja yra žiauriai cool. Labai, labai pritariu tokiam poros žingsniui, nes tai skatina kalbėti apie LGBTQ+ bendruomenę ir ją palaikyti bei tik dar kartą įrodo, kad visi žmonės iš prigimties turėtų būti mylinčios, vienas kitą gerbiančios, empatiją ir toleranciją demonstruojančios asmenybės.
 |
| Asociatyvi Kyle Bushnell/Unsplash nuotr. |
Arnoldas Rutkauskas
redakcija@jarmo.net
Deja, ne viskas taip paprasta. Mes vis dar bijome, ką apie mus pasakys kita sociumo dalis, kuriai taip siekiame įtikti. Turiu omenyje televizijos, transliavusios muzikos apdovanojimus, elgesį Naglio ir Luko gesto metu.
 |
| Asociatyvi Sam Moqadam/Unsplash.com nuotr. |
Kameros nuo poros buvo staigiai, tiesiog va taip „op!“ ir nusuktos. Nežinau, kaip tai paaiškinti, kokie šio žingsnio motyvai, tačiau manau, kad vis dar nesame išbridę iš to liūno, kuris traukia mus į save ir sako: „įsiteik, pataikauk žiūrovui, būk jo skaitmeninis dievukas, kurį jis garbins, nes buvo sureaguota į jo klykiantį nepasitenkinimą“. Taip, Lietuvoje iš tikrųjų dar per mažai visuotinio suvokimo, kad meilė neuždengsi, nepaslėpsi, neiškirpsi ir nesuretušuosi. Man tik labai gaila, kad kai vienos Lietuvos ir net užsienio kompanijos, tokios kaip „Swedbank“, „SEB“ ar „BMW“, „Adidas“, „Apple“ ir kiti milžinai savo prekės ženklus pasikeičia į LGBTQ+ vėliavos spalvinę gamą Pride Month metu ir visais kitais įmanomais būdais išreiškia savo palaikymą, kitos, Lietuvos, medijos, deja, bet slepia dviejų vyrų bučinį ir cenzūruoja tai kaip kokį uždraustą vaisių.
 |
| Arnoldas Rutkauskas | Asmeninio archyvo nuotr. |
Kartais susimąstau, kiek reikia būti neveidmainišku, kad taip ir neatrodytų viešojoje erdvėje. Bet gal ir nereikia stengtis tuo nevaidmainišku žmogumi būti, nes jei tu visa savo esybe skleisi gėrį, pagarbą ir toleruosi patį įvairiausią nuomonių, poelgių ir unikalaus pliuralistìnio santarvės būvio pagrindą, tai ir nebūsi veidmainis. Nes jei aš žinau, kad žmogaus teisės yra fundamentali asmens savastis, tai ir visomis išgalėmis ginsiu jas, tame tarpe ir LGBTQ+ bendruomenės. Kaip aš galiu deklaruoti viena, o elgtis kitaip? Tai ne man.
Dar viena grupė asmenų, kuriems visas pasaulis yra juodas, yra tie Facebook‘e po Delfi, 15min ir kitų žiniasklaidos kanalų įrašais besirenkantys ir ten savo neapykantą išliejantys individai. Jiems viskas visada blogai – valdžia, politika, pop pasaulis, galų gale net ir juos pačius supanti aplinka – viskas jiems yra vienodai nupirkta, korumpuota ir apipinta sąmokslo teorijomis. Tokių komentatorių kontingentą dažniausiai sudaro dažniausiai vidutinio amžiaus vyrai su profilio nuotraukoje demonstruojamais raumenimis ir viršeliu, kuris šaukia, kqd tas žmogus nesiskiepys ar kad jis palaiko Šeimų gynimo maršą, kuris yra ne kas kita, o kaip tik piktų ir dezinformaciją sėjančių bei individualiu mąstymu retai besinaudojančių žmonių grupė. Na, dar tarp tų norinčių pasireikšti rasime ir močiučių su anūkais ar rėmeliais su gėlėmis ir besidalijančių GIF‘ais su plaukiančia gulbe ar garuojančios kavos puodeliu, kuris linki gražios dienos. Puodelis gal ir linki, tik kažkodėl tos močiutės kažkodėl kartais dieną kažkam nori paversti gyva inkvizicija. Bet tos agresyviai komentuojančių ir neturinčių ką veikti gyvenime žmonių grupės ir atskiri jų segmentai persidengia – ilgėliau pasikapstę rasime visokių eksliuzyvinių pavyzdžių.
 |
| Asociatyvi Just Jack/Unsplash.com nuotr. |
Tai va, nuėjau ir aš įdomumo dėlei pažiūrėti, ką žmonės rašo po Naglio ir Luko straipsniais bei medijos postais apie juos. Ir prasidėjo: vienas rašo, kad „tokius į kariuomenę reikia imt“, kitas prideda savo niekam tikusias šlykščias įžvalgas apie įvairias santykiavimo formas, trečia moteriškė rašo, kad „karas seniai buvo“, o dar vienas klausia, kaip tai vaikams reikės paaiškint.
Manau, kad vaikams, iš tikrųjų, reikia paaiškinti, bet paaiškinti tai, kad meilė yra universali ir ji egzistuoja tarp dviejų žmonių nepaisant lyties ir visų kitų jos atžvilgiu nereikšmingų aspektų. Kažkodėl skaitydamas tuos piktus komentarus, rėkiančius, kad nebūtų demonstruojamasi ir tokius, kuriuos skaitant šiurpsta oda ir šiaušiasi plaukai, atradau labai daug gražių komentarų. Ir ypač iš jaunimo, jaunų, gražių, perspektyvių ir laisvų žmonių, kurie palaiko tokias poras kaip Naglis ir Lukas, kuriems tai yra gražu, nes tai yra meilė, pagarba vienas kitam, drąsa ginti savo ir kitų teises, kuriems nenusispjaut ant kitų likimo ir gyvenimų. Aš labai, labai, labai apsidžiaugiau, kai pamačiau, kiek mano draugų ir pažįstamų palaiko Naglį ir Luką ir, apskritai, LGBTQ+ bendruomenę in corpore bei džiaugiasi kartu su ja.
Ir nemačiau iš savo socialinio burbulo nei vieno, kuris būtų rėkę, kaukę, staugę, piktinęsi ir pan. Mano draugai dėjo tik širdutes ir like‘us, nes jie yra subrendę ir žino, kad laisvė – tai ir atsakomybė. Atsakomybė skleisti gėrį, kad visi jaustųsi visaverčiai bendruomenės, o kartu ir visuomenės, nariai.
Tai kada situacija pagerės, jūs paklausite manęs? Tada, kai absoliučiai visi džiaugsis vienas už kitą ir rašys ne piktą ir siera riaumojantį komentarą, o gražų komplimentą. Nežinau, ar kada nors tokia diena ateis, bet aš labai viliuosi. Jei tik subręsim. Love is love.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net