„Akivaizdu, kad (Lietuvoje) daug geriau nei prieš 10 metų. Manau, kad didžioji dalis, kuri rodo aršų pasipriešinimą (LGBTQ+ bendruomenei) yra mažuma, nes daug žmonių net nesusimąsto arba jiems viskas yra gerai su šiais dalykais. Manau, kad judame geresnės ateities link", – sako LGBT+ Universiteto grupės primininkas Rimas Prokopovičius.
 |
| Rimas Prokopovičius | Asmeninio archyvo nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
LGBTQ+ žmonės vis dar laukia lygių teisių
2019 metais Vilniuje įvyko LGBTQ+ eitynės, kuriose praktiškai išvengta incidentų. Susirinko maždaug 10 tūkst. dalyvių, žmonės žygiavo Gedimino prospektu, jautėsi puiki atmosfera.
LRT radijo laidoje „Tarp gatvių" LGBT+ Universiteto grupės primininkas R. Prokopovičius teigė, kad situacija Lietuvoje gerėja, tačiau vis dar susiduriama ir su stereotipais, homofobišku požiūriu.
„Eitynės ne tik šventė, bet ir priminimas, kad mes egzistuojame, laukiame lygių teisių", – sakė vaikinas.
Parodyti ir išreikšti save
Universiteto LGBT+ grupė vienija studentus, dėstytojus ir jau Vilniaus universitetą baigusius žmones. „Žinoma, mūsų grupė nėra skirta vien LGBTQ+ asmenims. Į ją gali prisijungti ir palaikantys žmonės", – kalbėjo pašnekovas.
Jis teigė, kad grupės įsteigimo ištakos siekia laikotarpį prieš 3 metus: studentai, kuriuos vienija bendri įsitikinimai ir vertybės, ėmė susitikinėti parkuose, neformalioje aplinkoje ir jų galvoje užgimė mintis steigti oficialią grupę.
„LGBTQ+ asmenys mūsų visuomenėje nėra priimami, o ypač Lietuvoje. Taigi, reikalinga vieta, kurioje jie galėtų jaustis priimti, parodyti ir išreikšti save", – dėstė LGBT+ Universiteto grupės primininkas.
R. Prokopovičius pirmininko pareigas pradėjo eiti 2021 metais. „Man ši pozicija reiškia, kad esu atsakingas už bendruomeniškumą, žmonių subūrimą. Tai svarbus vaidmuo", – sakė jis.
Vaikinas džiaugiasi grupės komanda: valdybos nariais, koordinatoriais. Grupė įkūrė ir Kauno skyrių.
Bijo net ištarti pavadinimą
Universitete įkurti grupę, anot R. Prokopovičiaus, kur kas paprasčiau nei mokyklose, kadangi nebėra taikomas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymas, kitaip vadinamas „gėjų propagandos" įstatymu. Jis numato, kad neigiamą poveikį daro ta informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia nei Konstitucijoje įtvirtinta šeimos forma.
„Legaliai kalbėti apie homoseksualumą mokyklose negalima", – konstatavo vaikinas ir pabrėžė, kad kalbėti su vaikais apie žmonių tapatybių įvairovę niekada nėra anksti.
Trūkstant žinių, žmonės pajaučia baimę tiems, kurių nė nepažįsta. „Matome šeimos maršus, matosi agresyvus priešinimas įvairovei", – apgailestavo R. Prokopovičius.
Pasipriešinimą iš homofobiškai nusiteikusios visuomenės dalies jaučia ir Universiteto LGBT+ grupė. „Kalbant apie renginių organizavimą, aš nežinau, ar turėjome tokių atvejų, kai net atsisakė, nes esame būtent iš Universiteto LGBT+ grupės, tačiau manau, kad tikrai buvo laiškai, į kuriuos tiesiog neatsakė vien dėl mūsų pavadinimo. Be to, pavyzdžiui, reikia išrašyti sąskaitą faktūrą, nueini pas kasininką, o jis klausia, ar čia teisingai (parašyta), ar mes Universiteto L...", – pasakojo pašnekovas ir pabrėžė, kad žmonės net bijo ištarti LGBTQ+ akronimą.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net