Seime toliau aršiai diskutuojama apie Smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą. Juo ketinama į teisės aktus įtraukti sąvoką „smurtas lyties pagrindu". Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, „laisvietis" Tomas Vytautas Raskevičius įstaikinęs, kad į įstatymą įtraukus šią sąvoką reikia dėl tikslo apsaugoti pagrindinėms smurto aukas – moteris. O štai konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė įstatymo projektui žeria kritiką teigdama, kad į nacionalinę teisę ketinama įtraukti Stambulo konvencijos nuostatas, praneša naujienų agentūra ELTA.
 |
| Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Tomas Vytautas Raskevičius | Jarmo.net koliažas (Seimo kanceliarijos nuotr.) |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Antradienį įstatymo projektas jau išvydo Seimą, tačiau parlamentarai nusprendė dėl jo apsispręsti ketvirtadienį.
Pasak T. V. Raskevičiaus, 80 proc. nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje – moterys. „Ir prieš moteris yra smurtaujama ne todėl, kad jos yra biologiškai moterys, bet todėl, kad visuomenė moterims priskiria tam tikrus lūkesčius. Įvedus smurto lyties pagrindu sąvoką į įstatymą, tiesiog bus galima prevenciškai nusitaikyti į esmines smurto artimoje aplinkoje priežastis. Ir oponentai kalba kažkokias ideologines implikacijas, marksistinę leninistinę pasaulėžiūrą, bet tokį pasiūlymą visiškai vienareikšmiškai sąlygoja tik statistika“, – štai taip trečiadienį LRT radijui paaiškino V. T. Raskevičius.
Tačiau konservatorė V. Abramikienė aiškina, kad smurtaujama prieš silpnesnius žmones, o ne dėl lyties, taigi, sąvoka „smurtas lyties pagrindu" yra „paimta iš Stambulo konvencijos, ypač jos preambulėje ryškiai yra parodyta, kuo laikomas smurtas. Smurtas prieš moteris yra istoriškai susiklosčiusių nelygių vyrų ir moterų galios santykių išraiška ir kitame punkte rašoma, kad, struktūriniu požiūriu, smurtas prieš moteris yra smurtas dėl lyties".
V. Abramikienė teigė, kad šios sąvokos nereikia, nes „iš tikrųjų smurtas atsiranda tada, kai fiziškai stipresnis smurtauja prieš silpnesnį“.
O štai T. V. Raskevičius pabrėžia, kad lytis – tai pagrindinė priežastis, kodėl įvyksta smurtas artimoje aplinkoje.
Anot jo, nors smurtaujama gali būti ir prieš vyrus bei vaikus, tačiau moterys nukenčia dažniausiai.
„Kai mane, būnant nepriklausomoje Lietuvoje gimusiu ir užaugusiu politiką, atstovaujantį liberaliai politinei jėgai, kaltina marksistine ideologija, man atrodo, kad tikrai mūsų tas diskursas ir diskusija pereina į labai keistą lygmenį”, – stebėjosi Seimo narys.
V. T. Raskevičius taip pat dėstė, kad už tai, jog į įstatymą būtų įtraukta „smurto lyties pagrindu" sąvoka, pasisako ir žmogaus teisių organizacijos.
„Dėl šios sąvokos įtraukimo į įstatymo projektą labai nuosekliai pasisako nevyriausybinės organizacijos ir, visų svarbiausia, su nukentėjusiomis moterimis dirbantys specializuotos kompleksinės pagalbos centrai", – teigė T. V. Raskevbičius.
V. Abramikienė parieškė, kad „smurtas lyties pagrindu" – tai ideologinė sąvoka. „Jei yra smurto reiškinys, mes turime su juo kovoti ne vėliavomis ar lozungais, o realiais veiksmais“, – teigė konservatorė.
Tuo metu T. V. Raskevičius viliasi, kad įstatymą priimti pavyks.
Jarmo.net primena, kad antradienį Seime apsispręsta Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisas atidėti ketvirtadieniui ir tik tada priimti sprendimą. Pataisomis numatoma įvesti smurto lyties pagrindu sąvoką, o taip pat įtvirtinti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net