Vis garsiau skrieja kritika Partnerystės įstatymo projekto rengėjams. Šiuo įstatymu, kurį buvo nesėkmingai mėginama teikti pavasarį, būtų siekiama sureguliuoti ir vienalyčių porų santykius. Nors įstatymo vienas rengėjų Tomas Vytautas Raskevičius teigė pakartotinai registruosiantis įstatymą rudens sesijoje, jis to dar nepadarė. Tačiau neaišku ir tai, kas bus po to, kai įstatymas galiausiai išvys Seimo salę dar kartą. Ar po ilgos kompromisų paieškos jis nenuvils LGBTQ+ bendruomenės?
Tomas Vytautas Raskevičius ir Gitanas Nausėda | Jarmo.net koliažas (Seimo kanceliarijos ir Pavel Danilyuk/Pexels nuotr.) |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Žmogaus teisių organizacijos „In corpore" vadovas Augustas Čičelis teigia manantis, kad bandymą pakartotinai užregistruoti Partnerystės įstatymo projektą galima tikėtis išvysti kitais metais.
„Bet tas procesas pasmerktas nuo pat pradžių. Ir apskritai man tas įstatymas kelia susierzinimą, nes jis jau yra labai išplautas. Yra to plovimo ir toliau siekiant įtikti kitiems. Žinoma, tas įstatymas, koks jis bebūtų, turbūt geriau nei jokio. Čia yra moralinė dilema – viena vertus atrodo geriau joks nei labai kompromisinis, tačiau kita vertus, yra tokių situacijų, kai žmonėms net ir labai bazinis įstatymas padėtų liečiant gyvenimo kartu situacijas, pavyzdžiui, kai vienas partneris nėra iš Lietuvos arba įvykus nelaimei sveikatos priežiūros aspektus", - portalui jarmo.net komentavo A. Čičelis.
„In corpore" vadovas, be kita ko, pabrėžė, kad jam „labai liūdna žvelgti į šį procesą, kai šis įstatymas turi būti toks kompromisinis".
Paprašytas patikslinti, ką turėjo galvoje sakydamas, jog Partnerystės įstatymas tarytum išplautas, pašnekovas dėstė, jog tai susiję su kompromisų paieška.
Parlamento posėdžių salė | Seimo kanceliarijos nuotr. |
„Vienas dalykas – apie šeimos supratimą, kas yra šeima. Man atrodo, Konstitucinis Teismas yra aiškiai išaiškinęs ir žinoma, šeima nėra santuoka, tačiau kyla grėsmė šiuo atveju, kad Partnerystės įstatymas kaip ir nenumatys šeimos po to kompromisų darymo. Žinoma, Konstitucinio Teismo išaiškinimas lieka. Tačiau juk Partnerystės įstatymas didelei daliai žmonių reikalingas būtent šeimos pripažinimo prasme, kad nereikėtų papildomai to įrodinėti", – kalbėjo A. Čičelis.
Tomas Vytautas Raskevičius | O.Posaškovos/Seimo kanceliarijos nuotr. |
Be to, jis aiškino, kad Partnerystės įstatyme niekaip nebus reglamentuojami vaikų auginimo aspektai.
„Puikiai žinome, kad yra krūva LGBTQ+ žmonių, kurie augina vaikus, ir čia lieka problema, o kas nutiks, kai vienam partneriui nutinka nelaimė. Kas bus su vaikais? Nekalbu jau net apie tokius kasdienius dalykus kaip vedimą į darželį, dalyvavimą sveikatos priežiūros sistemoje. Bet kas nutinka, kai vienas partnerių oficialiai pripažintas kaip tėvas ar globėjas, miršta? Vaikas tarytum lieka be nieko, nors juk gyveno su dviem žmonėm, kurie jį augino ir laiko jį savo šeima. Čia dar labai toli iki šio klausimo", – dėstė pašnekovas.
A. Čičelis ypatingai sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos pasisakymą, kad tos pačios lyties poros gal ir nebūtinai yra šeima. „Jis nenori pripažinti įvairių šeimų sampratos", – sakė jis.