Mūsų pašnekovas – Rokas Garliauskas. Rokas – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio žmogaus teisių komiteto pirmininkas, vienas iš „Kaunas Pride“ organizatorių, studijuojantis VDU universitete Tarptautinės politikos ir vystymo studijas, rašoma Kauno liberalaus jaunimo pranešime.
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
-Esate vienas iš „Kaunas Pride“ organizatorių, tad, jūsų nuomone, kaip pasisekė pirmasis „Kaunas Pride“? Ar organizuodami susidūrėte su kokiais nors sunkumais, jei taip, kokiais?
-„Kaunas Pride“ pasisekė geriau nei galėjau įsivaizduoti: tiek dalyvių skaičiumi, tiek ištransliuotu manifestu, tiek saugumo aspektu, kuris mums buvo vienas iš pagrindinių. Iki pat eitynių pagrindinis klausimas buvo „ar bus saugu?“. Sakydamas taip, dalinau tą pasitikėjimą, jog bus saugu avansu, nors niekas iš tikrųjų nežinojome, kas nutiks eitynių dieną.
 |
| „Kaunas Pride" 2021-aisiais | P. Ramono nuotr. |
„Pride" savanorių pagalba ir policijos pareiga nenuvylė ir eitynės praėjo sklandžiai nepaisant to susidūrimo prie Laisvės alėjos fontano, kur pirmą kartą pasijaučiau, kad man gali kilti grėsmė vien dėlto, jog kovoju už žmogaus teises. Tai toks vienas pirmųjų grūdinančių momentų mano politiniame kelyje.
Nepaisant to, džiaugiuosi žmonių entuziazmu, politikų bei diplomatų dalyvavimu, kuris buvo neformalus. Buvo gražu matyti tiek daug žmonių, kurie nebijojo ateiti ir solidarizuotis su LGBTQ+ bendruomene, nors kai kurie nebuvo jos dalis: kaip ir mano šeima ir draugai, kurie visi ėjo šalia.
Eitynių metu keletą kartų teko ir susigraudinti, norėčiau manyti, ne dėl streso ar nerimo, o labiau iš džiaugsmo, jog mano gimtajame mieste vyko toks nuostabiai svarbus protestas už bendruomenę, kuriai priklausau.
-Vis dėlto, Kaunas žinomas kaip gana konservatyvus miestas. Ką manote apie tokį teiginį, ar jis teisingas? Ar nebuvo kilusių abejonių dėl tokio tipo eitynių organizavimo Kaune? Kodėl pasirinkote Kauną, o ne Lietuvos sostinę Vilnių, kur jau ir anksčiau yra vykusių LGBTQ+ žmonėms palaikymą išreiškiančių eitynių?
-Nežinau, ar sutikčiau, kad Kaunas yra konservatyvus, galbūt labiau būčiau linkęs sakyti, kad jis yra hegemoniškas – jame didžiausias procentas gyvena lietuvių ir tai gal labiausiai išryškėja, tas lietuviškas kolektyvinis mąstymas, būtent todėl ir buvo svarbu iškelti šią ,,nepatogią temą”, kaip meras dažnai linksniavo žiniasklaidoje, ir būtent pabrėžti, kad „Mes Esame Visur“ - visuose miestuose, visose institucijose, mokyklose, darbuose, universitetuose, ir kad mūsų problemų negalima ignoruoti.
 |
| „Kaunas Pride" 2021-aisiais | V. Kašėtos nuotr. |
Vilniuje vyko ir vyks „Baltic Pride“, vyko ir Vilniaus Pride „Demonstruokimės“, kodėl neperkelti šitos gražios tradicijos ir į Kauną, o vėliau ir į kitus miestus, kaip Klaipėda, Panevėžys ir t.t.
Būtent dėl priežasties, jog LGBTQ bendruomenė yra visur ir jos problemos turi būti išgirstos visur, ne tik dažnai „liberaliuoju burbulu“ pramintoje sostinėje.
-Kaip manote, kokią įtaką padarė ar dar padarys „Kaunas Pride“ miesto žmonėms ir kitiems Lietuvos gyventojams? Ar dėl to jie gali tapti tolerantiškesni?
-Faktas, kad Kaune vyko Pride eitynės taikiai ir su tokiu kiekiu žmonių, manau, tikrai daug ką reiškia Lietuvos progresyvėjimo kontekste.
Visą vasarą, kai „Kaunas Pride“ atrodė pagrindinis metų įvykis žiniasklaidoje dėl vykstančio teisminio proceso, kurį vėliau laimėjome, Lietuvoje susiformavo mikroklimatas, „Kaunas Pride“ labiau tapo „Lietuvos Pride“, nes visi turėjo kažkokią nuomonę apie „Pride", apie bendruomenę.
Viešoje erdvėje vyko daugybė diskusijų, „Kaunas Pride“ organizatoriai dalyvavo įvairiausiuose interviu, debatuose, pokalbių laidose, tačiau, mano nuomone, svarbiausias dalykas, gimęs „Kaunas Pride“ viešumo šešėlyje, yra tai, kad vyko daugybė pokalbių draugų grupėse, šeimoje, darbo vietose, universiteto auditorijose, mokyklos klasėse, tarp žmonių. Ir tai yra svarbiausia, nes pokytį bei progresą stumia į priekį ne politikai, o būtent viešos nuomonės pokytis, prie kurio dažniausiai ir prisitaiko politikai.
Šios vykusios diskusijos privačioje erdvėje yra didžiausias „Kaunas Pride“ laimėjimas mano nuomone.
Tai leido žmonėms atsiriboti nuo visuomenės dalies, kuri yra priešiškai nusiteikusi, arba pakeisti jos nuomonę, taip pat ir gauti palaikymo iš naujų žmonių, iš kurių ankščiau neturėjai galimybės išgirsti nuomonės.
Tiek aš, tiek, manau, ir kiti organizatoriai gavome laiškų bei žinučių iš žmonių, kurie vadino mus herojais bei didvyriais, kurie pasidalino, kad „Pride" pasekmėje buvo įkvėpti pasisakyti apie savo lytinę tapatybę ar seksualinę orientaciją.
Būtent tokios žinutės ir suteikia jėgų toliau kovoti, siekiant užtikrinti tą LGBTQ+ lygiateisiškumą Lietuvoje, kuris, deja, kad per vieną popietę staiga neatsirado.
-Ar galime tikėtis kito „Kaunas Pride“ 2022–aisiais metais?
-Tai turbūt klausimas, į kurį ir pats norėčiau žinoti atsakymą, bet manau, kad ne. „Kaunas Pride“ buvo įrodymas, jog galima net ir „konservatiškiausiame“ mieste surengti taikų protestą už žmogaus teises ir norėtume, kad ir kiti miestai naudotųsi mūsų patirtimi ir rengtų savo vietinius „Pride". Kitais metais vykstančiame „Baltic Pride“ manau galime tikėtis diskusijos – koks tas Pride turėtu būti, nes mano manymu, tai labiau protestas nei šventė, ypač, kai Lietuvoje LGBTQ+ teisių temoje kol kas tikrai neturime, ko švęsti, - teigė R. Garliauskas.