Lietuvos gėjų lygos (LGL) projektų vadovė Monika Antanaitytė teigia, kad vargu, ar Seime šią kadenciją bus priimtas Partnerystės įstatymas, kuriuo būtų sureguliuoti ir tos pačios lyties asmenų santykiai. Be to, ji teigia, kad kol kas nematant atnaujinto įstatymo projekto, kurį žadama teikti pakartotinai po to, kai pirmą kartą nepavyko, visuomenė ir LGBTQ+ bendruomenė apie jį tarytum buria iš kavos tirščių. „Kai nėra aiškumo, vertinti kažką objektyviai pakankamai sunku", - kalbėjo M. Antanaitytė.
 |
| Asociatyvi jarmo.net nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Retorika, kuri skamba viešose diskusijose ir iš kitų partijų, rodo, kad situacija sunki ir priėmimo dar tikėtis būtų neverta", - portalui jarmo.net sakė pašnekovė.
 |
| Monika Antanaitytė | LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
Tiesa, dar spalio mėnesį vienas iš Partnerystės įstatymo projekto rengėjų Tomas Vytautas Raskevičius tikino, kad Seime yra mažiausiai 20 politikų, kurių nuomonę būtų galima pakeisti taip, jog jie balsuotų už šio įstatymo pateikimą. Mat pavasarį teikiant pirmąjį įstatymo variantą pritrūko nedaug balsų, kad jis būtų toliau svarstomas parlamento komitetuose.
„Labai sunku vertinti iš politinės pusės šį klausimą, tik galiu pasakyti, kad LGL kartu su kitomis žmogaus teisių organizacijomis yra pateikusios rekomendacijas Partnerystės įstatymo projektui. Pirminis variantas, net jeigu žiūrėtume ne iš turinio, o iš juridinės pusės, nebuvo optimalus", - dėstė M. Antanaitytė.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Žmogaus teisių organizacijų koalicijos, kuriai priklauso ir LGL, rudenį pateikė rekomendacijas Seimo nariams, kuriomis siūloma Partnerystės įstatymu apsaugoti tiek turtinius, tiek neturtinius partnerių santykius bei numatyti, kad partnerystėje gyvenantys asmenys kuria šeiminius santykius ir prisiima su šių santykių sukūrimu susijusias teises ir pareigas. Taip pat prašoma numatyti, kad partnerių turtas, įgytas užregistravus partnerystę, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe
Anksčiau Seime kalbėta, kad Partnerystės įstatymo projektas bus pakartotinai pateiktas rudens sesijoje, tačiau kol kas tai nėra padaryta. Ko gero, įstatymo rengėjų planai pasikeitė, mat abejojama, ar projektas jau bus pristatytas Seimo salėje šiais metais.
„Suprantama, kad reikia laiko tą variantą taisyti, jo turinį svarstyti, bet kaip rodo mūsų atliktas tyrimas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose 5 Europos Sąjungos šalyse, LGBTQ+ bendruomenė, šeimos yra pavargusios. Mūsų kolegos Lenkijoje net teikdami rekomendacijas partnerystę vertina kaip tarpinį variantą. Jie kalba tiesiogiai apie santuokos lygybę. Taigi, žinoma, bendruomenė pavargusi, nori pokyčių", - teigė M. Antanaitytė.
 |
| Asociatyvi RODNAE Productions/Pexels nuotr. |
Be to, teisininkė tikino, kad Partnerystės įstatymas ir bet kokios priemonės, susijusios su LGBTQ+ žmonių teisėmis, politikų matomos kaip galimybė susižerti papildomų balsų. Anot jos, kadangi dalis gyventojų partnerystei prieštarauja, kai kurie Seimo nariai jos nepalaikys jau vien dėl to, kad gautų paramą.
„Naudojantis visuomenės nuomone, jie mato politinę reikšmę, manipuliuoja, taigi, ta politikų nuomonė galimai pragmatiška, jei nepritardami mato tikėtiną naudą. Bet aš negaliu pasakyti, kaip tie balsai dabar yra skaičiuojami. Man atrodo, kad situaciją pagerintų tai, kad tas atnaujintas įstatymo tekstas būtų pateiktas visuomenei, nes dabar šiek tiek buriama iš kavos tirščių", - kalbėjo M. Antanaitytė.