Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Stop LGBT propaganda LIETUVA“ vieno vartotojo publikuotame įraše dėstoma, kad neva Stambulo konvencija visus vyrus paverčia smurtautojais. LGBTQ+ teisės ir siekis ratifikuoti Stambulo konvenciją dalies žmonių vadinami tariamų globalistų puolimu. Daugybę prieš žmogaus teises pasisakančių įrašų taip pat galima rasti tokiose grupėse, kuriose taip pat skatinama nesiskiepyti ir nuo COVID-19 infekcijos, ginti menamas tradicines šeimos vertybes. Ir čia pat pasitelkiama bene jautriausia tema – vaikai. Esą Stambulo konvencija kažkaip nutaikyta net į juos.
 |
| Dainius Žalimas | Seimo kanceliarijos/Džojos Gundos Barysaitės nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Stambulo konvencija pastaraisiais metais sulaukė itin įvairių vertinimų. Prieš ją nusiteikę žmonės neretai išreiškia baimę, kad neva jos ratifikavimas Lietuvoje sutrukdytų vaikus ugdyti pagal tėvų pažiūras ir įsitikinimus. Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas, teisės profesorius Dainius Žalimas sako, kad tokie teiginiai rodo mažų mažiausiai nepagrįstą baimę.
Mėginama kiršinti visuomenę
„Išties tai yra akivaizdus prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Joje yra numatyta, kad tėvai turi ugdyti vaikus dorais piliečiais. Taip pat numatyta, kad žmogaus įsitikinimais negali būti grindžiamas žmogaus nusikaltimo darymas arba įstatymo nevykdymas. Iš viso to tampa aišku, kad Stambulo konvencija iš esmės įsipareigoja su labai didele veiksmų laisve įdiegti į ugdymo arba mokymo programas ir tai ne prieštarauja, o net gina konstitucines vertybes“, - kalbėjo D. Žalimas.
Pasak jo, panašūs mitai prieš Stambulo konvenciją nukreipti visose Vidurio ir Rytų Europos šalyse. „Ir tai kelia klausimų, kiek tai vietinių organizuojama, o tai susiję su organizuota dezinformacijos kampanija iš išorės“, – dėstė D. Žalimas.
Tuo metu teisės mokslų daktarė Laima Vaigė teigė, kad ši Stambulo konvencijai besipriešinančių žmonių kampanija yra dalis globalaus proceso. „Lietuviai kiršinami nepasitikėti tarptautine teise, žmogaus teisėmis ir moterimis“, – įsitikinusi ji.
Konstitucija numato ir lyčiai neutralias šeimas, ir lygybę
Anot L. Vaigės nacionalinė tapatybė yra populistiškai siejama su tradiciniais lyčių vaidmenimis. Tačiau išties nacionalinė tapatybė, anot jos, turėtų būti aiškinama konstituciškai.
Konstitucijoje įtvirtinta lyčių lygybė. „Bet populistiškai yra įsišaknijęs diskursas, kad ne, Lietuvos nacionalinė tapatybė susijusi su tradiciniais lyčių vaidmenimis, nors Konstitucijoje numatyta lyčių lygybė ir net lyčiai neutralus šeimos suvokimas“, – kalbėjo teisės mokslų daktarė.
Dar 2019 metais KT viename savo nutarimų yra pasisakęs, kad šeimos Konstitucijos atžvilgiu gali būti sudaromos ir tos pačios lyties asmenų. Šeima vertinama ne pagal formą, o pagal turinį: emocinį prieraišumą, pagarbą vienas kitam ir t.t.
Anot L. Vaigės, Stambulo konvencijoje nėra numatytos, kaip visuomenėje mėginama gąsdinti, 20 naujų lyčių arba vienalyčių santuokų, translyčių žmonių teisių. „Viso to nėra Stambulo konvencijoje“, – pabrėžė ji.
Pasak jos, dabar vyksta kova tarp asmenų, kurie mano, kad turėtų būti ginami tradiciniai lyčių vaidmenys, bei žmonių, pasisakančių už lyčių lygybę.
L. Vaigė teigė, kad Stambulo konvencijoje numatytos kovos prieš smurtą priemonės, įsipareigojimai kovoti su stereotipais.
LGBTQ+ ir Stambulo konvencija
Stambulo konvencija nėra itin susijusi su LGBTQ+ bendruomene, tačiau pakartoja, kad žmonės nuo smurto turi būti ginami nepaisant jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė portale manoteises.lt rašo, kad Stambulo konvencija „pakartoja bendrąjį nediskriminavimo principą, įtvirtintą daugelyje kitų tarptautinių konvencijų bei sutarčių, ir sako, kad apsauga nuo smurto turi būti garantuojama visiems, nepaisant lyties, etninės kilmės, religijos, seksualinės orientacijos ir kitų tapatybės bruožų“.
Pasak J. Juškaitės, tai reiškia, kad pagalba nuo smurto lyties pagrindu ir smurto artimoje aplinkoje turi būti teikiama vienodai kokybiškai visoms moterims.
Tai reiškia, kad pagalba turi būti teikiama ir moterims, priklausančioms LGBTQ+ bendruomenei.
Be to, Stambulo konvencija nepaverčia, kaip kai kurie teigia, visų vyrų smurtautojais. „Socialinė lytis arba lytis socialiniu aspektu sako, kad elgesį, susijusį su vienai ar kitai lyčiai priskiriamomis normomis, lemia socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Kitaip tariant, kad vyrai negimsta smurtautojais, o jais tampa dėl visuomenėje egzistuojančių nelygiaverčių santykių tarp vyrų ir moterų“, – teigia J. Juškaitė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėja Jolanta Sakalauskienė teigia, kad visuomenėje vyraujančius mitus gali išsklaidyti autentiškas Stambulo konvencijos vertimas. Šiuo metu laukiama ekspertų išvadų, lingvistinės analizės. Tariamasi su mokslininkais. Tuomet Stambulo konvencijos vertimas į lietuvių kalbą bus pristatytas viešai.
Šiuo metu taip pat galima rasti Stambulo konvencijos lietuviškuosius variantus, tačiau juose gali būti netikslumų, mat minimas žodis „gender", kuris reiškia socialinę lytį. Tiesioginio šio žodžio vertimo į lietuvių kalbą nėra. Angliškai lytis gali būti verčiama ir kitaip. Taigi, kai kurie žmonės, skaitydami Stambulo konvenciją, nepagrįstai ima svarstyti, jog esą šis dokumentas siekia „įvesti“ daugybę lyčių.
Apie visa tai buvo kalbama Nacionaliniame žmogaus teisių forume, surengtame gruodžio 10-ąją.