„Labai gerai įsibėgėję bandėme kakta pramušti storą, apsamanojusią ir iš tvirtų plytų suręstą sieną. Atsimušėme į tą sieną. Dabar pakritę šalia jos sėdime. Galvą šiek tiek skauda", - apmąstydamas, kaip pavyko įgyvendinti užsibrėžtus tikslus per pastaruosius metus, praleistus Seime, ištarė Tomas Vytautas Raskevičius, einantis Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigas.
 |
| Tomas Vytautas Raskevičius ir Birutė Sabatauskaitė | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Prašo kantrybės
Šiais metais Seimo pavasario sesijos metu nepavyko pateikti Partnerystės įstatymo projekto. Žadėta, kad bus mėginama rudens sesijos metu, tačiau dabar apie tai jau nebekalbama.
Penktadienį Laisvės partijos surengtoje transliacijoje T. V. Raskevičius teigė, kad yra keli variantai, kaip būtų galima pasielgti.
„Tai pirmas variantas būtų toks - būtų galima darkart įsibėgėti, trenktis į tą sieną ir tikėtis, kad ji nugrius. Yra kitas variantas: pasikasti po tos sienos pamatais <...> ir atsidurtume kitos sienos pusėje, bet ta siena vis tiek liktų stovėti. Na dar yra toks variantas, kad galima kopėčias susirasti, kokią bačką, pasilypėti ir pasižiūrėti, kas yra toje kitoje sienos pusėje. Bet yra ir dar vienas variantas, kuris nėra toks dramatiškas, bet įdomus. Galime visi apsišarvoti auksine kantrybe, pasiraitoti rankoves ir pabandyti tą plytų sieną po vieną išrinkti", - pasitelkdamas alegorijas kalbėjo parlamentaras.
T. V. Raskevičius teigė, kad valdančiosios daugumos darbotvarkėje ir toliau lieka bandymas priimti Partnerystės įstatymą, užkardyti neapykantos kalbą, efektyviai apsaugoti moteris nuo smurto artimoje aplinkoje ir t.t.
 |
| Ieva Pakarklytė (apačioje) ir Morgana Danielė (viršuje) | Seimo kanceliarijos nuotr. |
LGBTQ+ teisių užtikrinimas svarbus ir ekonomiškai
Diskusijoje taip pat dalyvavusi Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė teigė, kad politiškai žmogaus teisių tema yra pakankamai nauja Lietuvoje. Anksčiau jos buvo mėginama išvengti, teigė Seimo narė.
Anot jos, šiuo metu į Lietuvą pritraukiamiems investuotojams aktualūs ne tik mokesčių politikos, stabilumo, politinės valdžios orientacija į vakarus, tačiau ir šalies žmogaus teisių situacija, vertybės.
„Tai yra klausimai, kuriuos užduoda investuotojai, svarstantys įsikurti Lietuvoje", - sakė politikė.
 |
| Ieva Pakarklytė | Asmeninio archyvo nuotr. |
Pasak Ievos Pakarklytės, šiuos klausimus investuotojai užduoda dėl to, nes jiems rūpi, kaip jausis darbuotojai, kurie gali būti įvairių tapatybių - skirtingų tautybių, rasių, seksualinės orientacijos ir t.t.
Tad Lietuva yra suinteresuoja formuoti palankią žmogaus teisių politiką. „Ekonomika ir žmogaus teisės labai artimai susijusios", - sakė Laisvės frakcijos atstovė.