LGBTQ+ bendruomenė (arba paprasčiau - „Queer“ žmonės) padarė nemenką įtaką populiariajai kultūrai. Galbūt žmonės vis dar nesirenka filmų vien dėl to, nes juose vaizduojami homoseksualių vyrų bučiniai, bet su malonumu klauso Fredžio Mercurio dainų, žavisi dizainerio Tomo Fordo sukurtais rūbais. Režisierius Romas Zabarauskas teigia, kad tam tikrais atvejais, kai palaikymą LGBTQ+ bendruomenei reiškia heteroseksualūs arba biseksualūs visuomenės veikėjai, auditorijai tai priimti lengviau.
 |
| Romas Zabarauskas | Arcana Femina nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Vyrams tapo priimtiniau domėtis mada
Vedėjos Aistės Diržiūtės LRT tinklalaidėje „Tai tiek" prakalbta apie tai, kad JAV susiformavęs LGBTQ+ teisių judėjimas, seksualinė laisvė paveikė menininkus. Beje, ir pirmuosius disco vakarėlius pradėjo rengti būtent „Queer" didžėjai. Be to, pasak A. Diržiūtės, LGBTQ+ ir „Queer“ turėtume būti dėkingi ir už daugybę naujų estetikų madoje.
„1960-ųjų kultūrinės revoliucijos metu vyrams tapo priimtiniau domėtis mada. Tai leido homoseksualių menininkų kartai rasti savo nišą žydinčioje mados industrijoje“, - kalbėjo A. Diržiūtė.
Šių menininkų ir kūrėjų vaisiais džiaugiasi pasaulis, tačiau vis dar ne visi priima LGBTQ+ bendruomenę, nesuvokia, kodėl šiems žmonėms reikia teisių ir laisvių, kurias turi heteroseksualūs žmonės.
 |
| Romas Zabarauskas | Arcana Femina nuotr. |
Tapatybė neturi tapti etikete
Galbūt dėl to, nes ne visi kūrėjai viešai ir aiškiai atsiskleidė? Pavyzdžiui, F. Mercuris niekuomet nėra viešai įvardijęs savo seksualinės orientacijos, tačiau tai, kad jis nebuvo heteroseksualus, tarytum žinojo visi.
Tinklalaidėje kalbintas režisierius Romas Zabarauskas teigė, kad šis atlikėjas gyveno kitu laikmečiu nei dabar, todėl verta įvertinti tam tikrus niuansus.
„Atsiskleidimas kartais yra kaip spektras: tam tikri veiksmai, išraiška, neslėpimas, tam tikrų savo gyvenimo aspektų dalinis atvirumas. <...>
Aš esu atsiskleidęs viešai. Važiuoju taksi ir vairuotojas pajuokauja kažką pasakydamas homofobiško, o ar aš rinksiuosi pasakyti, kad esu homoseksualus ir man toks humoras nėra tinkamas? Nebūtinai.
Tuo metu aš būsiu neatsiskleidęs. Tai nuolatinis veiksmas, spektras. Tai nėra taip paprasta. Kiekvienas žmogus išgyvena dilemą, atsiskleisti ar geriau to nedaryti, ypač, kai tai yra viešas žmogus, dalyvaujantis populiariojoje kultūroje“, - dėstė pašnekovas.
LGBTQ+ menininkai gali bijoti prarasti bendradarbiavimo galimybes su verslu, kuris homofobiškoje visuomenėje nenorės sieti savęs su tų menininkų tapatybe, teigė R. Zabarauskas.
„Kita vertus, galima prarasti klientus, priešiškai nusiteikusius prieš LGBTQ+ bendruomenę. Taip pat nesinori apsibrėžti vien toje prizmėje.
Yra toks pavojus, kad Lietuvoje atsiskleidęs tu tiek daug atkreipi dėmesio, kad tai tarytum apibrėžia tavo asmenybę.
Ypatingai tai jautėsi prieš 10 metų, kai aš atsiskleidžiau. Nebuvo daug atsiskleidusių žmonių, vos keletas. <...> Dabar žmonės jau laisvai kalba apie seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę tarsi tarp kitko, tai netampa juos apibrėžiančiu būdo bruožu. Ir aš nemanau, kad tai žmogaus atsakomybė. Tai visuomenės pasirinkimas apibrėžti tą asmenybę. Taigi, manau, kad mūsų visuomenė pralaisvėjo, atsirado erdvės įvairovei. Anksčiau tie dalykai, kurie išsiskirdavo, dabar tampa įprasti“, – sakė menininkas.
 |
| Merginų pora | Asociatyvi Pavel Danilyuk/Pexels.com nuotr. |
Žmonės išskiria LGBTQ+ bendruomenės kūrinius
Be to, filmą „Advokatas", kurio siužetas sukasi apie dviejų vyrų meilę vienas kitam, pastatęs R. Zabarauskas pabrėžė, kad visuomenė itin išskiria LGBTQ+ kūrinius.
„O Dieve, tai čia gėjų filmas, čia apie gėjų meilę! Kodėl jūs kalbate apie gėjų meilę?“ – ironiškai dalies žmonių reakciją įvardijo menininkas.
Pasak jo, žmonės skirsto meno kūrinius į tuos, kurie yra apie LGBTQ+, ir tuos, kurie nėra. „Pati visuomenė suskirsto ir sureaguoja jautriai. Kita vertus, kinas yra pramoga, mes visi ieškome savęs ekrane. Natūralu, kad ir pačiai LGBTQ+ bendruomenei svarbu pažiūrėti daugiau filmų su LGBTQ+ personažais. Tai įdomu. Tai natūralu. Dėl to kartais svarbu paminėti, kad tai yra dviejų vyrų meilės istorija, tai auditorijai, kuri ieško tokių istorijų ekrane.
Manau, kad vyrauja tam tikri dvigubi standartai. Tarkime, jeigu yra filmas apie dar kitus personažus, nekyla klausimai. Pavyzdžiui, filmas, nagrinėjantis savižudybių temą, kad ir Marijos Kavtaradzės „Išgyventi vasarą“, tai visuomenė neklausia, kodėl pabrėžiama, kad čia apie savižudybė, kad tie veikėjai turi psichologinių problemų“, – dėstė režisierius.
Kai palaikymą išreiškia heteroseksualūs ir biseksualūs žmonės
Tinklalaidės vedėja A. Diržiūtė pastebėjo, kad kai heteroseksualūs arba biseksualūs žmonės reiškia tolerantiškas idėjas, auditorija tai priima lengviau.
Daugybė šių laikų atlikėjų – nuo Harry Styles iki Lady Gaga – reiškia palaikymą LGBTQ+ bendruomenei ir ieško jose įkvėpimo.
Beje, Lady Gagos kūrinys „Born This Way“ tarytum tapo „Queer“ žmonių himnu.
„Lady Gagos atvejis yra unikalus. Ji yra atsiskleidusi kaip biseksuali, bet ne kartą išreiškusi abejonę, ar gali save laikyti priklausančia LGBTQ+ bendruomenei, nors jeigu ji yra biseksuali, tai turėtų laikyti save bendruomenės dalimi. Na, aš manau, biseksualūs asmenys susiduria su savais iššūkiais – nematomumu, dviguba diskriminacija (ir toje pačioje LGBTQ+ bendruomenėje). Vis tik kalbant apie heteroseksualius asmenis, kurie pasitelkia tam tikrą LGBTQ+ kultūrą, tikrai būna lengviau, nes tokiu būdu visuomenė tik pasimėgauja ta kultūra, bet vertina, kad tas atstovas yra „normalus“ ir negriauna tos įsivaizduojamos tvarkos, heteronormatyvumo.
Tarp to yra labai plona linija. Štai Madona taip pat kritikuojama dėl to, bet manau, kad įmanoma išlaikyti tą liniją, juk Madona nemažai palaikė LGBTQ+ bendruomenę dar anksčiau nei kas kitas, įtraukė tą bendruomenę į savo veiklą, tai yra gerai“, – sakė režisierius.