Mėgstama Lietuvą vaizduoti kaip svetingą, krikščionišką kraštą, kurio gyventojai atjaučia kančią patiriančius žmones. Galbūt tai paskatino mus palaikyti Rusijos užpultas valstybes, tokias kaip Ukraina arba Sakartvelas. Tačiau krikščioniška atjauta ir empatija, regis, kai kurių žmonių širdyse užgęsta, kai kalba pasisuka apie pabėgėlius, o ypač tuos, kurie priklauso LGBTQ+ asmenų grupei.
 |
| Nuo pavojų kilmės šalyse bėgantys žmonės susiduria su marginalizavimu, atstūmimu, nors tik siekia saugios aplinkos | Asociatyvi Luko Rychvalsky/Pexels nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
LGBTQ+ teises atstovaujančios Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) narė, vilnietė Kornelija Zaicaitė (29 m.) savanoriavo pabėgėlių stovyklose Medininkuose ir Rūdininkuose. Šiuo metu ji padeda pabėgėlių priėmimo centre įsikūrusiame Vilniuje.
 |
| Kornelija Zaicaitė | A. Jagmino nuotr. |
Su jarmo.net bendravusi pašnekovė teigė, kad iš savo kilmės šalių pabėgę žmonės buvo persekiojami dėl įvairių priežasčių, tarp jų – ir dėl seksualinės orientacijos. „Tai nėra pinigų ar karo klausimas. Tai yra faktas, kad toks žmogus savo šalyje patirs priespaudą vien dėl savo tapatybės. Jam ten gresia pavojus“, – kalbėjo savanorė.
Tačiau Lietuvoje žmonės saugumo neranda – Migracijos departamentas juos mėgina grąžinti atgal.
K. Zaicaitė teigė, kad ir Lietuvos LGBTQ+ bendruomenė turėtų apmąstyti susidariusią situaciją, kadangi žmogaus teisės yra fundamentalios – esminės ir neatskiriamos. O padėtis dabar – itin prasta.
„Norėčiau, kad Lietuvos LGBTQ+ žmonės reikalautų mūsų šalies institucijų suprasti, kokia ant jų gula atsakomybė dėl LGBTQ+ pabėgėlių. Taip pat reikėtų suprasti, kad LGBTQ+ pabėgėliai yra labai įvairūs. LGBTQ+ žmonės neturi būti atstumti nepaisant šalies, iš kurios jie yra“, – kalbėjo ji.
Baimė, kad sužinos
Be to, pasak savanorės, migracijos politika ir prieglobsčio suteikimo taisyklės Lietuvoje turi rimtų trūkumų, kurie lemia klaidas vertinant, ar žmogui išties gresia pavojus dėl jo seksualinės orientacijos.
„Reikalaujama įrodymų, kad esi persekiojamas. Iš kur jų gauti? Aš nežinau, kaip tokius įrodymus surinkti“, – stebėjosi K. Zaicaitė.
O štai su LGBTQ+ pabėgėliais vienoje stovykloje bendravęs TJA vadovas Artūras Rudomanskis teigė ne kartą iš jų išgirdęs baimę suteikti Migracijos departamentui informaciją apie tėvus, draugus, artimuosius.
 |
| Artūras Rudomanskis | facebook.com/arturas.rudomanskis |
„Juk jeigu Migracijos departamento pareigūnai į juos kreiptųsi, tėvai sužinotų, dėl ko persekiojamas jų vaikas ir kodėl jis Lietuvoje prašo prieglobsčio. Ir jeigu Migracijos departamentas jo prašymą atmes, pabėgėlis bus deportuotas, o tuomet prasidės dar didesnis persekiojimas“, – sakė A. Rudomanskis.
Tiesa, portalui jarmo.net Migracijos departamento atstovai kategoriškai neigia, kad informacija apie prieglobsčio prašytojus yra dalijamasi su jų kilmės šalimis.
„Bet kuriuo atveju, tie žmonės negali pateikti kažkokio popieriuko, telefono numerio, kam Migracijos departamentas galėtų paskambinti ir sulaukti patvirtino, kad štai, tas žmogus tikrai LGBTQ+ bendruomenės narys. Neheteroseksualūs žmonės, sulaikyti pabėgėlių centruose, patiria milžinišką stresą, nes nežino, kas jų laukia ateityje. Be to, valdžia sukūrė spaudimą ir visuomenėje, kuri nusiteikė prieš pabėgėlius, o ypač prieš LGBTQ+ asmenis”, - įsitikinusi pašnekovė.
Kur mūsų atjauta?
K. Zaicaitė priminė, kad ir lietuviai kadaise bėgo į kitas valstybes. Štai Jungtinėse Amerikos Valstijose veikia lietuvių bendruomenės – tai emigravusių žmonių arba jų vaikų ir anūkų susibūrimo centrai. Žmonės svečiose šalyse ieškojo geresnio gyvenimo, bėgo ir nuo Sovietų Sąjungos priespaudos, ir nuo karo.
Tačiau, anot pašnekovės, šiais metais Lietuvoje prasidėjus vadinamai migrantų krizei, mūsų šalis, regis, pamiršo savo pačios patirtį, taigi, neberandama ir atjautos kenčiantiems.
TJA vadovas A. Rudomanskis svarstė, kad galbūt dalis Lietuvos gyventojų nenori palaikyti migrantų, nes pastarieji specialiai marginalizuojami. Skleidžiama neapykanta prieglobsčio prašantiems asmenims turi savo kainą – pasėtas pyktis prasiveržia užgauliojimais, jų apstu internetinėje erdvėje, kasdieniame gyvenime. Formuojamas žmonių išankstinis nusistatymas.
„Negalima žmonių vadinti žiūrkėmis, tarakonais. Atrodo, 30 metų kovojome už laisvę ir demokratiją. Nejaugi viskas subyrėjo, kai prie mūsų sienų pasirodė keli tūkstančiai pabėgėlių iš nesaugių valstybių? Tie žmonės ištirpsta neapykantos jūroje. Man, kaip savanorei, labai sunku tai pakelti: kai seku žiniasklaidą ir matau, kaip žmonės leidžia sau kalbėti, mane apima liūdesys“ – sakė K. Zaicaitė.
Pasak jos, dalis žmonių, keikdami pagalbos prašančius žmones, puikiai iliustruoja ir liūdną situaciją Lietuvoje, kurioje nėra išsprendžiamos ir tokios žmogaus teisių problemos kaip LGBTQ+ lygiateisiškumo spragos.
„Prasiveržęs pyktis, grasinimai, kad mus visus - ar tai LGBTQ+ asmenis, ar pabėgėlius - reikia sušaudyti, išties pasėja baimę. Štai stoviu parduotuvėje, eilėje, žvelgiu į priekyje esantį žmogų ir kartais pagalvoju, o gal čia tas kur rašo komentarus. Ar jis, jeigu rašo tokius komentarus, išties taip drįstų ir su manimi pasielgti – mane nužudyti“, – kalbėjo pabėgėlių stovyklose savanoriaujanti mergina.
Dirbtinai kurstomos baimės šešėliui palaikyti
Tuo metu A. Rudomanskis akcentavo kad parlamente priimtos pataisos, dar labiau pabloginusios prieglobsčio prašančių asmenų padėtį, mat žmones be teismo sprendimo leista sulaikyti kone iki vienerių metų. Tai irgi gali būti siejamos neapykantos pasekmė. Be to, visuomenei mėginama parodyti, kad prieglobsčio prašantys asmenys siekia išskirtinai ir tik ekonominės naudos, o ne bėga iš nesaugių kraštų.
„Sukurtas disonuojantis naratyvas, kad migrantai turtingi, turi daug pinigų, bet atvyksta nedirbti ir gyventi iš pašalpų, viską gerai žinojo kur vyksta ir atvyksta bei kas jų laukia. Manoma, kad atvyksta įvedinėti “savo tvarkos” Europoje. Kažkaip mes užsimirštame, kad šiems žmonėms galios, tokie patys įstatymai, tvarka ir pareigos, kaip ir kiekvienam iš mūsų. Tad jeigu žmogus išties palieka savo gimtuosius namus, šaknis ir atvyksta į Lietuvą nenusikalstamais tikslais, pasiekia Europos Sąjungą, ar yra nuodėmė būti laimingam kuriant savo gyvenimą čia? “ – susimąstyti kvietė A. Rudomanskis.
K. Zaicaitė svarstė, kad valdžios atstovai tyčia marginalizuoja pabėgėlius pabrėžtinai vadindami juos „nelegaliais” ir kitokiais epitetais. Anot jos, taip sukuriamas visiškai nestabilios situacijos pasienyje įvaizdis. „Tai pasitarnauja užmojui įvesti nepaprastąją padėtį. Tokiu atveju migracijos problemų sprendimo procesas tampa uždaras, tarytum šešėlyje“, - sakė pašnekovė.
Be to, anot jos, verta pabrėžti, kad šiuo metu pabėgėliai į Lietuvą vyksta iš tokių kraštų, kuriose nėra garantuojama teisinė apsauga. Pavyzdžiui, nuo pavojų bėga LGBTQ+ asmenys. Štai Irakas garsėja kaip šalis, kurioje homoseksualūs žmonės tampa žudynių taikiniu. Be to, priespaudą patiria ir moterys. Žmogaus teisės daugelyje Artimųjų rytų šalyse tiesiog negerbiamos.
„Tačiau atvykę į žmogaus teises gerbiančias šalis šie žmonės gali pradėti savo naują gyvenimą. Žinoma, tai nėra lengva. Reikalinga ir veikianti integracijos sistema, emocinė, psichologinė parama, juk šalis nauja, visuomenė kitokia. Bet žmogus jau yra saugus ir neturi išgyventi, kad bus sutrikdyta sveikata ar net nužudytas dėl savo tapatybės“, – sakė K. Zaicaitė.
Leido suimti iki vienerių metų be teismo sprendimo
Žmogaus teisių stebėjimo institutas skelbia, kad gruodžio 23-ąją Seime buvo priimtos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, kurios nėra visiškai suderintos su pamatiniais prieglobsčio teisės ir žmogaus teisių principais. Anot organizacijos, „viena pagrindinių Lukašenkos režimo aukų tapo Lietuvos prieglobsčio sistema ir žmonės, dabar arba ateityje ieškosiantys prieglobsčio mūsų šalyje”.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas pabrėžia, kad pataisomis numatyti šie aspektai:
a) itin griežtas migrantų ir prieglobsčio prašytojų laisvės apribojimas, faktiškai prilygstantis sulaikymui, gali būti taikomas metus be teismo sprendimo; toks laisvės apribojimas taikomas ir šeimoms su mažais vaikais, nelydimiems nepilnamečiams, pažeidžiamiems asmenims;
b) Migracijos departamento neigiamą sprendimą dėl prieglobsčio prašymo apskųsti pirmos instancijos teismui reikia per 7 dienas, kurių gali nepakakti siekiant veiksmingai įgyvendinti šią teisę, kadangi prieglobsčio bylos dažnai yra sudėtingos, užtrunka laiko organizuoti vertimą bei teisinę pagalbą;
c) apskųsto sprendimo vykdymas nėra sustabdomas, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, t.y. asmuo gali būti išsiųstas net ir tuo atveju, kai sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo dar neperžiūrėjo teismas;
d) lieka įstatymo nuostatos, kad asmens prieglobsčio prašymas nepriimamas net tuo atveju, kai asmuo jau yra šalies teritorijoje, jeigu asmuo į ją atvyko nereguliariu būdu, nors prieglobsčio prašytojams pagal Lietuvos ir tarptautinę teisę atsakomybė už sienos kirtimą neleistinoje vietoje netaikoma, jeigu jis pasiprašo prieglobsčio; kitaip tariant, patvirtinta kolektyvinių išsiuntimų praktika ir nepaisoma prieglobsčio teisėje įtvirtinto negrąžinimo principo, pažeidžiant įvairius Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus;
e) prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas vien tuo pagrindu, kad į Lietuvos teritoriją atvyko nereguliariu būdu, t.y. neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nors teisinė atsakomybė už tokį sienos kirtimą prieglobsčio prašytojams negali būti taikoma, o sulaikymas tokiu atveju prilygsta sankcijai, draudžiamai pagal tarptautinę prieglobsčio teisę.