Europos Komisijos duomenimis, Lietuva internetinėje erdvėje pirmauja pagal pašalinamą turinį, kuris laikomas neapykantos kalba, trečiadienį LRT laidoje „Lietuva kalba" teigė Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. Pasak jos, anksčiau Lietuvoje buvo susiduriama su ydinga teismų praktika, kad neapykantą kurstantys asmenys turi veikti sistemiškai, pavyzdžiui, parašyti ne vieną raginimą imtis smurtinių priemonių prieš tam tikras visuomenės grupes. Tačiau, anot jos, Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), spręsdamas bylą dėl teisėsaugos sprendimo nepradėti ikiteisminio tyrimo vertindama prieš homoseksualius vaikinus nukreiptus komentarus po jų bučinio nuotrauka, pasisakė, jog tokio reikalavimo kaip sistemiškumas teisėsauga neturėtų taikyti.
 |
| Evelina Dobrovolska | Stop kadras |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Teisingumo ministrė teigė, kad prokuratūra diegia naujas metodikas, apmoko prokurorus, dėl to Europos Taryba sumažino EŽTT sprendimo šioje byloje vykdymo kontrolę.
Žurnalistės Indrės Makaraitytės nuomone, dalis žmonių prarado suvokimą, kas yra saviraiška, o kas – neapykanta. „Tačiau netikiu, kad tai galima sureguliuoti bausmėmis. Vis tik mes turime suprasti, kad galime bausti labai daug ką, bet turėsime vis plėsti bausmių sąrašą", – dėstė ji.
 |
| Indrė Makaraitytė | VU TSPMI nuotr. |
I. Makaraitytė taip pat teigė pati yra sulaukusi neapykantos kalba persmelktų komentarų ir dėl lyties, ir dėl socialinės padėties. O štai Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska neslėpė taip pat sulaukusi užgaulių pasisakymų ne tik viešoje erdvėje, bet ir privačiai. Komentarai sukosi apie lytį, šeiminę padėtį, tautybę.
Vis tik, kaip pažymėjo pašnekovė, policija už pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą gali bausti administracine atsakomybe, o štai kiti asmenys to padaryti negali. Numatytas tik baudžiamasis persekiojimas, kuris taikomas kraštutiniais atvejais ir neretai neapykantos kalbos aukos susiduria su begale iššūkių gindami savo pažeistas teises.
E. Dorbovolska nesutiko su I. Makaraitytės mintimi, kad esą bausti žmonių nereikėtų. Pasak jos, Europos Komisija ir Europos Taryba siūlo plėsti nusikaltimų sąrašą, nes nebėra matoma priemonių, kaip kovoti su neapykantos kalba. Pasak jos, asmenys dažnai neapykantą lieją ir iš skirtingų valstybių.
Be to, ministrė pažymėjo, kad neapykanta liejasi ne vien prieš viešus asmenis. Anot jos, asmuo, įžeidžiančiai nesutinkantis su kito žmogaus dalyvavimu politinėje veikloje, gal ir neturėtų sulaukti sankcijų. „Bet kai mes kalbame apie tai, kad tai yra dėl tautybės, dėl seksualinės orientacijos, tai visa bendruomenių grupių visuma, bijanti neapykantos nusikaltimų. Kaip rodo praktika, neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų riba tikrai pakankamai slidi", – sakė E. Dobrovolska.
Ji paminėjo ir vieną atvejį – 2 jaunuoliai Vilniaus centre buvo sumušti ir palydėti neapykantos komentarais vien dėl to, nes yra homoseksualūs.
Sociologas Liutauras Labanauskas teigia, kad reikia brėžti aiškią ribą tarp neapykantos kalbos ir nuomonės raiškos. Jis teigė tyrinėjęs pažeidžiamas asmenų grupes, tarp jų – LGBTQ+ asmenis, kurie neapykantos viešoje erdvėje sulaukia dažniau nei kiti. „Šios bendruomenės išsako priekaištus mūsų teisėsaugai, kad pažeidėjai, tie, kurie, reiškia neapykantą, jaučiasi nebaudžiami. Tai pagrindinė problema, dėl kurios tų grupių atstovai nesikreipia į teisėsaugos institucijas, nepraneša, nepasitiki“, – teigė L. Labanauskas.
Anot jo, už tiesioginius skatinimus smurtauti, susidoroti žmonėms neabejotinai turėtų būti taikoma atsakomybė.
Diskusijoje dalyvavo ir buvęs LGBTQ+ teisių aktyvistas, Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, kuris teigė: „Grasinimai perpjauti gerklę yra tapę mano politinės kasdienybės dalimi. Po metų Seime vis dar nesu tikras, ar įmanoma prie to priprasti".
Eidamas parlamentaro pareigas, jis teigė 18 kartų kreipęsis į teisėsaugą dėl raginimų susidoroti su juo. 1 atveju prieš pažeidėją priimtas baudžiamasis įsakymas, 2 ikiteisminiai tyrimai dar vyksta, o dėl likusių 15-kos atvejų, kai asmenys parašė asmenines žinutes socialiniuose tinkluose, tyrimai nutraukti.
Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sakė, kad bausmės neišspręs žmonių agresijos ir neišsilavinimo problemos.
 |
| Dainius Radzevičius | Seimo kanceliarijos/Dž.G.Barysaitės nuotr. |
Tačiau sociologas L. Labanauskas sakė, kad administracinės bausmės dėl neapykantos kurstymo galėtų sustabdyti asmenis nuo tokio pažeidimo padarymo. „Jeigu būtų žinoma, kad už vieną kartą gauni įspėjimą, antrą – 100 eurų baudą, trečią – 500 eurų, ketvirtą ar penktą įsijungtų kiti procesai, mano manymu, tai tikrai stabdytų neapykantos raišką ir padėtų sudrausminti“, – sakė jis.