Žmogaus teisės neturi kompromisų. Arba jos yra užtikrinamos, arba ne. Taip mano Rokas Garliauskas, vienas iš LGBTQ+ eitynių Kaune organizatorių. „Politikai tikrai nedaro pakankamai, kad kovotų su valstybės piliečių diskriminacija Lietuvoje", - teigia jis. Vaikinas pirštu bedė net į kelias partijas - „socdemus" ir Liberalų Sąjūdį. Anot jo, dalis šiose partijose priklausančių politikų sugriovė LGBTQ+ rinkėjų pasitikėjimą.
 |
| Rokas Garliauskas | Asmeniniop archyvo nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Tai - antroji šio interviu dalis. Pirmąją interviu dalį skaitykite čia
Kauno liberalaus jaunimo paskelbtame interviu R. Garliauskas įvardijo, kokie pokyčiai liūdytų apie tai, jog Lietuvoje LGBTQ+ asmenys yra priimami ir gerbiami.
-Kaip manote, kokių pokyčių reikia Lietuvos visuomenei, jog jos mąstymas apie kultūrines mažumas pasikeistų į teigiamą pusę?
-Pagrindinė problema Lietuvoje, mano nuomone, yra ideologinis vakuumas. Politikai pragmatiškai reaguoja į visuomenės nuomonę, kuriai nesuteikiamas joks politinis švietimas, kurio trūkumo pasekmė - visuomenė negeba kritiškai mąstyti ir pradeda skaldytis.
Lietuvoje nėra žmogaus teisių, nes žmogaus teisės arba yra užtikrinamos pilnai, arba jų fundamentaliai nėra.
Manau, kad žmogaus teisės - tai pamatinis liberalios demokratijos pamatas, dėl kurio bekompromisio užtikrinimo turi dirbti visas Seimas, nes negalime kalbėti apie teisėkūrą valstybėje, kurioje įstatymai veikia skirtingai, priklausomai nuo to, koks gimei ar ką myli. Kai turėsime lygiateisiškumą visuomenėje, tada galėsime kalbėti, į kuria pusė norime sukti valstybę – kairę, dešinę ar centrą. Politinis švietimas, empatija ir vieninga politinė lyderystė, žmogaus teisių klausimu, yra labiausiai reikalingi pokyčiai visuomenėje.
Ar manote, kad Lietuvos politikai daro pakankamai dėl LGBTQ+ bendruomenės žmonių? Jei ne, ką galėtų daryti geriau?
-Kaip ir minėjau, manau, kad politikai tikrai nedaro pakankamai, kad kovotų su valstybės piliečių diskriminacija Lietuvoje. Smarkiai trūksta politinio solidarumo šiuo klausimu, nes visgi, tai principinis liberalios demokratijos pamatas, kuriuo dažnai žaidžiama dėl politinio kapitalo.
 |
| 2021-ųjų gegužę įvykusio balsavimo rezultatai už Partnerystės įstatymo pateikimą pagal frakcijas | Šaltinis: www.lrs.lt |
Ypač skaudu, kai partijos, kurios aktyviai deklaruoja savo programose, pagal kurias ir renkami politikai, jog palaikys partnerystės įstatymą, jo nepalaiko, tuo galima kaltinti tiek Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį, kuris, manau, susigriovė LGBTQ+ bendruomenės pasitikėjimą nesugrįžtamai, tiek socialdemokratus, kurie su Europietiška socialdemokratiška tradicija nieko bendro, apart pavadinimo, neturi.
-Ką galėtumėte patarti ar pasakyti jaunam žmogui, kuris susiduria su nepritapimu ir savęs nepriėmimu dėl to, jog priklauso LGBTQ+ bendruomenei?
-Pasakyčiau štai ką: „Tikiuosi, kad tokie protestai kaip „Kaunas Pride“ parodo, jog tu nesi vienas, jog aplink yra daugybė nuostabių ir palaikančių žmonių, kurie visada paguos, padės, užjaus ir įtrauks į savo draugų ratą, kuris yra saugi erdvė būti savimi ir išreikšti save. Lietuvoje per pastarus metus susikūrė tikrai daugybe LGBT-friendly barų bei kavinių, taip pat ir NVO, kurios aktyviai dirbdamos žmogaus teisių apsaugos srityje rengia ir įvairius socialinius renginius. Tai linkėčiau ieškoti bendruomenės. Ji slypi visur - ir tarp bendraminčių, manau, bus lengviau tiek išgyventi, kartais gan sudėtingus savęs pažinimo ir priėmimo procesus, tiek turėti saugią erdvę, kur galėsi tyrinėti įvairiaspalvią Queer kultūrą bei dalintis panašiomis patirtimis, iš kurių viliuosi, jog išmoksi pamilti save.“
O žmogui, kuris patiria diskriminaciją savo aplinkoje, visų pirmą, patarčiau kreiptis į įvairias institucijas, kad būtų galima užkirsti kelią tolimesnei diskriminacijai. Manau, nėra nei vieno LGBTQ+ bendruomenės asmens, kuris nėra patyręs patyčių įvairiuose savo gyvenimo etapuose, ir jos dar patirs.
Tai liūdna realybė, ir manau turėtų būti labai didelis paskatinimas politikams produktyviau dirbti žmogaus teisių užtikrinimo srityje.
-Kaip žinote, šiuo metu Seime esanti Laisvės partija savo rinkiminėje programoje yra įsirašiusi punktą „LGBT+ poroms - teisė į partnerystę ir santuoką“. Rinkiminis pažadas yra toks, jog laisviečiai per jų kadenciją priims partnerystės įstatymą tos pačios ir skirtingų lyčių poroms. Kokios realios galimybės, kad šis įstatymas bus priimtas? Ar manote, kad jis galėtų pralaužti šiuo metu visuomenėje esančius ledus?
-Manau, kad viena ar kita forma šis įstatymas šioje kadencijoje bus priimtas. Tačiau Laisvės partijai sakyti, jog tai padarys per pirmas šimtą dienų buvo kiek ambicinga ir, manau, kainavo šiek tiek momentumo ir poliarizacijos iš opozicijos kolegų dėl kilusio nuomonių lietaus šiuo klausimu viešojoje erdvėje.
Manau, pagrindinis klausimas išlieka, būtent kokia forma šis įstatymas bus priimtas ir kiek tai tenkins pačią LGBTQ+ bendruomenę, ar tai nebus tik Partnerystė iš didžiosios P, bet turėsime LVŽS „bendrų ūkių“ žeminančią sistemą.
-Galbūt turite kokių nors pastebėjimų ar minčių, kurių dar neišsakėte ir kuriomis norėtumėte pasidalinti šio interviu metu?
-Galbūt pasidalinsiu paprasta mintimi, kuri mane veža į priekį ir neleidžia nuleisti rankų - progresas visad laimės. Žiūrėdami į istoriją matome, kad progresas yra neišvengiamas, tad linkėčiau visiems elgtis taip, jog atsirastų teisingoje istorijos pusėje, - teigė R. Garliauskas.