Britų leidinys „ The Guardian“ geriausiu metų televizijos serialu išrinko „Tai nuodėmė“ (angl. „It's a Sin“), kurio siužetas sukasi apie trijų homoseksualių vaikinų gyvenimą 9-ojo dešimtmečio pradžioje persikėlus į Londoną. Paslaptinga liga ima žaibiškai plisti LGBTQ+ bendruomenėje ir meta iššūkį jų gyvenimui.
 |
| LGBTQ+ atlikėjas Olly Alexander vadina filme „Tai nuodėmė“ | Stop kadras |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Serialas prarastųjų atminimui
Kaip atskleidė serialo scenaristas Russellas T Daviesas, scenarijui parašyti jam prireikė kone 30 metų. Ilgą laiką vyrui ši tema buvo pernelyg skausminga ir asmeniška. Vien sudėlioti pirmos serijos siužetą užtruko bene 6 mėnesius.
58-erių metų R. T. Daviesas savo paauglystę praleido Vakarų Glamorgano jaunimo teatre. „Beveik visi vyresni berniukai tapo „drag“ karalienėmis“, - prisiminė pašnekovas.
Tačiau kai R. T. Daviesas išvyko studijuoti anglų kalbos į Oksfordo universitetą, prasidėjusi ŽIV pandemija smogė iš visų jėgų, ypač – LGBTQ+ bendruomenei. „Tai buvo nepaprasta – taip liūdna, sušiktas pragaras. Visi tie berniukai dabar būtų su mumis. Kokie jie būtų puikūs vyrai“, – apgailestavo jis.
Kaip ir filme „Tai nuodėmė“, R. T. Davieso draugai gyveno vietoje, kurią vadino Rožiniais rūmais. Prie jų prisijungė įkvepianti asmenybė, kurią seriale įkūnija veikėja Džilė, tapusi emociškai artima visiems vaikinams. Ji juos suvienija, kovoja, jeigu reikia – netgi dangsto, kai prireikia, o taip pat ir drąsina. Bet visų svarbiausia - ji visada yra šalia: net tada, kai draugai suserga ir juos pasiglemžia virusas.
„Nebuvau uragano širdyje, bet praradau gerus žmones. Netekau paties pirmojo žmogaus, su kuriuo mus siejo romantiniai ryšiai, ir kurio vardo iki šiol negaliu pasakyti, nes jo tėvai nelaiko jo mirties priežastimi AIDS. Vėlgi, tai yra kažkas, ką matome dramoje – tėvai neigia savo sūnaus orientaciją nutildyti gėdos ir teigia, kad jų berniukas mirė nuo plaučių uždegimo ar vėžio“, – apie jautrią istoriją prakalbo R. T. Daviesas.
Kalbėdamas apie serialą „Tai nuodėmė“, scenaristas teigė, kad buvo būtina parašyti scenarijų ir parodyti dramą, kurią išgyveno LGBTQ+ bendruomenė prasidėjus ŽIV pandemijai.
„Mes visi taip ilgai gyvenome su jų mirtimi“, - apie į atmintį įsirėžusių žmonių netektis kalbėjo R. T. Daviesas.
Šiek tiek apie stereotipus
ŽIV ar AIDS iki šiol dažnai siejamos išskirtinai su LGBTQ+ bendruomene. Visuomenėje vis dar paplitęs stereotipas, kad neva šiomis ligomis serga išskirtinai neheteroseksualios orientacijos asmenys. Vis tik, mokslo žiniomis, užsikrėtimas infekcija nepriklauso nuo seksualinės orientacijos, o yra susijęs su rizikinga seksualine elgsena: dažna lytinių partnerių kaita, apsaugos priemonių nenaudojimu. Taigi, sirgti gali ir heteroseksualūs žmonės. Be to, statistika liudija, kad Lietuvoje tarp sergančiųjų ŽIV kur kas daugiau heteroseksualių lytinių santykių metu užsikrėtusių asmenų nei homoseksualių. Be to, ŽIV plinta ir kitais būdais, pavyzdžiui, per kraują.
Žmogaus teisių ekspertai įsitikinę, kad ŽIV ar AIDS neturi būti siejami su seksualine orientacija. Dėl to kai kurios valstybės sulaukia kritikos, jog riboja LGBTQ+ asmenų galimybę duoti kraujo. Mokslo pažanga leidžia efektyviai nustatyti, ar kraujas tinkamas. Taigi, Lietuvoje Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pateikė derinimui įsakymą, kuriuo iš kraujo donorų anketos būtų išbrauktas klausimas vyrams, ar šie turėjo lytinių santykių su kitais vyrais.
Parengta pagal „Theguardian“ informaciją