Simboliška Tarptautinę žmogaus teisių dieną minėti Venecijoje svarstant ir priimant Lietuvai reikšmingą Venecijos komisijos nuomonę dėl konstitucinių pasekmių, kylančių ratifikuojant Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo. Venecijos komisija jau antrą kartą sklaido mitus apie tariamą Stambulo konvencijos nesuderinamumą su nacionalinėmis konstitucijomis: pirmą kartą tai buvo padaryta prieš du metus Armėnijos, šįkart - Moldovos prašymu.
 |
| Dainius Žalimas | Seimo kanceliarijos/O. Posaškovos nuotr. |
Dainius Žalimas
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas
Kodėl tai reikšminga Lietuvai? Todėl, kad net ryškiau nei pirmuoju atveju, iš šiandien priimtos nuomonės matyti, kad Stambulo konvencijos priešininkų argumentai visose Vidurio ir Rytų Europos šalyse yra identiški, vienodai klaidinantys ir iškraipantys tiek Stambulo konvencijos, tiek nacionalinių konstitucijų turinį, t. y. primenantys organizuotą dezinformacijos kampaniją (kuri, beje, nedera su dezinformaciją draudžiančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 4 d.).
Tokius pačius, konstituciškai nepagrįstus, argumentus mes kartais galime girdėti iš kai kurių mūsų teisininkų, susijusių su dviem giminingais pseudomoksliniais institutais (žinoma, priešingą Venecijos komisijos nuomonę jie paprastai nutyli).
Nieko naujo, kad šie argumentai kone pažodžiui atkartoja iš Rytų ateinantį, be kita ko, Rusijos ir Moldovos pravoslavų cerkvės skleidžiamą, Stambulo konvencija išreikštos „genderizmo ideologijos" kaip Vakarų įrankio prieš tradicines krikščionybės ir šeimos vertybes naratyvą.
Ką reikšmingo Lietuvai pakartojo Venecijos komisija? Visko, žinoma, neatpasakosiu, tačiau išskirčiau tris esminius akcentus.
 |
| Dainius Žalimas | facebook.com/dainius.zalimas nuotr. |
Pirma, Konvencijoje vartojama lyties (gender) sąvoka negali būti priešpriešinama konstitucinei lyties sąvokai, ir Konvencija neeliminuoja objektyviai egzistuojančių lyčių skirtumų, kaip ir neįveda jokios naujos lyties ar lyčių. Nacionalinėse konstitucijose vartojama lyties sąvoka apima ir biologinį, ir socialinį lyties aspektą. Todėl konstitucinis draudimas diskriminuoti dėl lyties apima ir stereotipinį elgesį, grindžiamą vyrų viršenybe (kad ir mūsuose paplitusį požiūrį, jog moteris yra žemesnės vertės ir gebėjimų, todėl nusipelno turėti globėją). Taip turėtų būti suprantamas ir lygiateisiškumo principas, įtvirtintas LR Konstitucijos 29 str.
Antra, Konvencija nekeičia konstitucinių santuokos ir šeimos sampratų, kad ir todėl, jog paprasčiausiai šių klausimų nereguliuoja (priminsiu, kad konstitucinė šeimos samprata Lietuvoje apima ir tos pačios lyties asmenų sąjungas). Viso labo Konvencija uždraudžia prievartines santuokas, taip pat draudžia smurtą šeimoje. Taigi Konvencija ne tik kad nesilpnina, bet atvirkščiai - stiprina konstitucinius santuokos ir šeimos, taip pat motinystės ir vaikystės institutus. Ji skirta visų asmenų, įskaitant šeimos narius, gyvybės, sveikatos ir orumo apsaugai. Akivaizdu, kad Konstitucija negina, o kaip tik smerkia smurtu grindžiamus santuokos ar šeimos santykius.
 |
| Dainius Žalimas | lrkt.lt nuotr. |
Trečia, Konvencija labiau nei Konstitucija nevaržo konstitucinės tėvų teisės (LR Konstitucijos 26 str. 5 d.) pagal savo įsitikinimus ugdyti vaikus ir apskritai konstitucinės sąžinės laisvės. Ši teisė nėra ir negali būti absoliuti, nes tėvai negali auklėti savo vaikų netolerancijos, diskriminacijos ir moterų žeminimo, t. y. konstitucinių vertybių niekinimo, dvasia.
Oponentai kažkaip pamiršta LR Konstitucijos nuostatas, pagal kurias žmogaus įsitikinimais, religija ir tikėjimu negali būti grindžiama nusikalstama ir kita neteisėta veikla (27 str.), negalima varžyti kitų žmonių teisių ir laisvių (28 str.), tėvai privalo auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais (38 str. 7 d.), religinė veikla negali būti naudojama antikonstituciniais tikslais (43 str. 1, 6 d.).
Aiškinantis tikrąjį Konvencijos turinį, matyti, kad, priešingai nei teigia jos kritikai, ji kaip tik yra skirta stiprinti konstituciniams santuokos ir šeimos, ypač motinystės ir vaikystės, institutams, žmogaus gyvybės, sveikatos ir orumo apsaugai. Kitaip tariant, Stambulo konvencija negali prieštarauti Konstitucijai, nes gina tas pačias vertybes. Negali gi Konstitucija būti suprantama, kaip preziumuojanti moterį esant žemesnės rūšies žmogumi, pripažįstanti nacionaline tradicija prievartą prieš silpnesnį, leidžianti tėvams ugdyti vaikus netolerancijos ir diskriminacijos dvasia. XXI amžiuje nacionaline konstitucine vertybe negali būti dar Žemaitės aprašyta moterų žeminimo ir smurto prieš jas praktika.
Tad, kaip galima numanyti iš šiandieninės Venecijos komisijos nuomonės, tikrai laikas daryti europinį pasirinkimą - pagaliau ratifikuoti Stambulo konvenciją. Tikiuosi, politinės lyderystės ir valios tam Lietuva nepristigs.
Su Tarptautine žmogaus teisių diena! Ji turėtų būti mums ypač reikšminga dar ir dėl to, kad ištikimybė Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai kartu su vakarietiška geopolitine orientacija buvo pirmą kartą deklaruota ne kur nors kitur, o ypatingame Lietuvos valstybės pamatiniame konstituciniame akte - LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijoje.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net