Antradienis, gruodžio 7-oji, Čilėje tapo istorinė lygybės diena. Šalies įstatymų leidėjai pritarė tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimui.
 |
| Asociatyvi Christian Buehner/Unsplash nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Naujasis įstatymas Pietų Amerikos šalyje taip pat apima susituokusių tos pačios lyties porų teisę įsivaikinti.
Anksčiau tokios teisės nebuvo įgyvendinamos, nes to nenumatė Civilinės sąjungos įstatymas. Pirmą kartą santuokos įteisinimo projektą Michelle Bachelet vadovaujama Čilės Vyriausybė pateikė 2017 metais, tačiau įstatymų leidėjai jo nepaisė iki kol dabartinis Čilės Prezidentas Sebastianas Pieera birželio mėnesį neparagino išspręsti šio klausimo.
S. Pinera anksčiau pasisakė prieš šį įstatymą, bet dabar šalies vadovas teigia, kad „gyvenimas“ ir „susitikimai su žmonėmis“ paskatino jį pakeisti savo nuomonę.
 |
| Čilės vėliava | Nuotraukos šaltinis: blog.racebets.com/ |
Antradienį už įstatymo projektą, įteisinantį vienalytes santuokas, balsavo didžioji dauguma deputatų.
„Šiandien yra istorinė diena, mūsų šalis patvirtino tos pačios lyties asmenų santuokas. Tai dar vienas žingsnis į priekį teisingumo, lygybės požiūriu, pripažįstant, kad meilė yra meilė“, – „Reuters“ cituoja Socialinės plėtros ministrę Karla Rubilar, pasisakiusią po balsavimo.
José Antonio Kastas, kraštutinių dešiniųjų atstovas, pareiškė: „Mes gerbiame demokratiją, bet tai nereiškia, kad keičiame savo įsitikinimus. Mums santuoka yra tarp vyro ir moters“.
Žmogaus teisių aktyvistas Cesarą Peralta teigė: „Esu sujaudintas ir laimingas, kad mūsų šalis, mūsų žmonės, mūsų bendruomenė dabar turės daugiau orumo. Džiaugiuosi, kad buvau viso to dalis".
 |
| Asociatyvi VT/Unsplash nuotr. |
Čilė tapo 31-ąja šalimi, įteisinusia tos pačios lyties asmenų santuokas, ir 6-oji Pietų Amerikos valstybė, priėmusį šį sprendimą ir taip prisijungusi prie Argentinos, Urugvajaus, Brazilijos, Kolumbijos ir Ekvadoro.
Istorinis balsavimas, suteikiantis vienodas santuokos teises tos pačios lyties poroms Čilėje, tapo smūgiu konservatyviems politikams.
„Santuokų lygybė yra saulės spindulys, šiek tiek suteikiantis vilties“, – sakė LGBTQ+ teisių organizacijos „Iguales“ direktorė Isabel Amo ir pabrėžė, kad šalies LGBTQ+ bendruomenė yra „labai trapioje emocinėje būsenoje“, nes gruodžio 19-ąją Čilėje bus išrinktas Prezidentas, o juo kandidatuoja tapti J. A. Kastas - konservatyvių pažiūrų politikas.
 |
| Asociatyvi Carlos de Toro/Unsplash nuotr. |
Gruodžio 8-ąją J. A. Kastas surinko daugiausiai balsų pirmajame Čilės prezidento rinkimų ture. Jis balsavime pirmavo su 28 proc. rinkėjų palaikymu.
J. A. Kastas, kuris neigia esąs homofobas, yra sakęs, kad „visuomenė geriausiai veikia su heteroseksualiomis poromis“. Prezidentinės rinkimų kampanijos metu jis siūlė subsidijas susituokusioms heteroseksualioms šeimoms su vaikais, tačiau sąmoningai nutylėjo apie tos pačios lyties poras.
Per 16 metų politikoje šis politikas nuolat priešinosi teisės aktams, numatančius lygybę, pavyzdžiui, 2012 metais jis balsavo prieš antidiskriminacinį įstatymą, o 2015 metais – prieš Pilietinės sąjungos susitarimą. Nepaisant aršaus konservatoriaus pasipriešinimo, abu įstatymai buvo priimti.
J. A. Kastas taip pat aršiai priešinosi lytinės tapatybės įstatymo projektui, kuris buvo priimtas 2018 metais siekiant suteikti teisinę apsaugą translyčiams žmonėms.
J. A. Kastas gruodžio 19-ąją vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture susirungs su Gabriel Boric - 35 metų kongresmenu ir buvusiu studentų aktyvistu, palaikančiu vienalyčių porų santuokas ir visišką tos pačios lyties porų lygybę įskaitant ir įvaikinimo teises. Politikas ne vienerius metus kryptingai balsavo už LGBTQ+ teises užtikrinančius teisės aktus.
„Tai ramybės ir socialinio teismingumo jausmas“, – savo emocijas, kai Čilės politikai priėmė santuokų lygybę garantuojantį įstatymą, apibūdino 42 metų Loa Bascunanas, metų metus laukęs šio sprendimo.
Parengta pagal „The New York Times", The Guardian", attitude.co.uk informaciją