Protestai prieš valdžią Lietuvoje išsikvėpė, tačiau vasarą buvo įgavę pagreitį. Susipriešinimas jaučiamas kalbant tiek apie LGBTQ+ asmenų teises, tiek apie Stambulo konvenciją, tiek apie COVID-19 pandemijos valdymo priemones. Gegužę protestuoti pradėję anti-LGBTQ+ judėjimo dalyviai, regis, iš dalies pasiekė savo tikslą - Partnerystės įstatymo projektas Seime pavasarį nepraėjo net pateikimo stadijos, kol kas jis nepateiktas ir šią rudens sesiją. Apie Stambulo konvencijos ratifikavimą Seime beveik nekalbėta. Tad galbūt dabar metas protestuoti kitai pusei - tiems žmonėms, kurie siekia partnerystės įteisinimo bei Stambulo konvencijos ratifikavimo Lietuvoje?
 |
| Protestas | Asociatyvi Giacomo Ferroni/Unsplash |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Ne protestuoti, o palaikyti„Ar tikrai mes norime aršesnių protestų ir maršų tos visuomenės dalies, kuri - atvirkščiai - nesiekia žmogaus teisių srityje įvairių pokyčių, pažangos?" – retoriškai klausė Aktyvių piliečių fondo direktorė Sandra Adomavičiūtė atsakydama į klausimą, ar nereikėtų žmonėms protestuoti už tai, jog būtų ratifikuota Stambulo konvencija Lietuvoje.
Jos teigimu, ant politikų darbotvarkės stalo nugulus Stambulo konvencijai visuomenė išlieka susipriešinusi.
„Akivaizdu, kad tam, jog žmogaus teisių apsaugos klausimai nebūtų nustumti į politinės darbotvarkės paraštes, būtinas palaikymas: jeigu ne idėjinė vienybė, tai didesnis palaikančiųjų būrys tiek politikų tarpe, tiek visuomenės dalyje", - apie tai, kaip būtų galima siekti rezultatų, kalbėjo S. Adomavičiūtė.
 |
| Sandra Adomavičiūtė | manoteises.lt/ Atvirtos Lietuvos fondo nuotr. |
Anot jos, pilietinė visuomenė, gerbianti žmogaus teises, turėtų šviesti ir kalbėtis, diskutuoti bei edukuoti kitus žmones.
„Pasklidus tokiems melagienų, dezinformacijos informacijos srautams mes turime dar daugiau tai daryti. <...> Taip pat turime bendradarbiauti su valstybės institucijomis, su šia Vyriausybe, su šiuo Seimu, kad išreikštume ir parodytume tą kritinės visuomenės masę, kuri nerėkia, neprotestuoja, bet palaiko", - įsitikinusi S. Adomavičiūtė.
Stambulo konvencijos likimas priklauso nuo politinės lyderystės, gruodžio 10-ąją vykusiame Nacionaliniame žmogaus teisių forume kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorė dr. Milda Ališauskienė.
 |
| Milda Ališauskienė | vdu.lt nuotr. |
„Susipažinusi su sąrašu valstybių, kurios ratifikavo Stambulo konvenciją, aš matau tris grupes. Tai yra tos, kurios ir pasirašė, ir ratifikavo, yra tokių, kurios tik pasirašė, ir yra valstybių, kurios net nepasirašė. Aš sakyčiau, kad tarp tų (šalių), kurios ir pasirašė, ir ratifikavo, mes matome valstybių ir iš rytų bloko. Todėl aš neskirstyčiau teritoriniu matu, bet kalbėčiau apie politinės lyderystės klausimą ir politinės lyderystės orientaciją, ar politiniai lyderiai galvoja, kad jų valstybės orientuojasi į civilizuotas, moksliniais tyrimais priimančias valstybes, ar vis tik yra kitų diskusijų įtrauktyje", - dėstė M. Ališauskienė.
Beje, Lietuvoje Stambulo konvencija - jau pasirašyta, tačiau dar neratifikuota.
Smurtas dėl lyties - aukščiausia diskriminacijos forma
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė teigia, kad Stambulo konvencija yra vienintelis toks išsamus ir tarptautinis dokumentas, aprėpiantis tiek pagalbos, tiek apsaugos, tiek reagavimo į smurtą aspektus.
„Tarptautinė sutartis ne vien nurodo mums, kurias Baudžiamojo kodekso ar (kitų) įstatymų nuostatas pataisyti, bet kad mes turime telkti ir lygiavertes pastangas smurto artimoje aplinkoje, smurto dėl lyties prevencijai. <...> Mums reikalinga su vaikais nuo mažens švietimo įstaigose kalbėti apie tai, kas yra sveiki ir pagarbūs santykiai, o kas - žalingi santykiai: ar tai būtų santykiai tarp draugų, ar romantiniai santykiai", - įsitikinusi ji.
 |
| Birutė Sabatauskaitė | lygybe.lt/Jono Petronio nuotr. |
Be to, B. Sabatauskaitė akcentavo, kad reikia skirti dėmesį ir lyčių stereotipams, kurie pateisina smurtą dėl lyties. „Smurtas dėl lyties yra aukščiausia diskriminacijos forma", - kalbėjo lygių galimybių kontrolierė.
Pasak jos, daugelis žmonių užaugo su nuostatomis, kad yra visiškai normalu, jog romantinis partneris kontroliuoja kitą arba kad visiškai sveika, kai berniukai susimuša „tarytum jiems mažiau skaudėtų".
„Tos nuostatos pateisina smurtą ir normalizuoja nepageidaujamą elgesį", - aiškino ji.
Šiuo metu Lietuvoje, aiškino B. Sabatauskaitė, nepakanka teisinio reguliavimo, kuris užtikrintų pagalbos seksualinio smurto aukoms prieinamumą, jos suteikimą nepriklausomai nuo asmens tapatybės.
„Ir neturime pilnų nuostatų, kurios išskirtinai uždraustų santuokinį seksualinį smurtą", - dėstė lygių galimybių kontrolierė.
Reikia drąsos
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šiais metais žurnalistams teigė, kad Stambulo konvencijai ratifikuoti reikia drąsos, ne tik politinės valios.
„Kalbame apie drąsą todėl, nes vengimas, mano akimis, ratifikuoti šią konvenciją yra susiję su baimėmis, kurios buvo sąmoningai ar nesąmoningai kurstomos" – teigė Seimo kontrolierė, teisininkė Erika Leonaitė.
 |
| Erika Leonaitė | tspmi.vu.lt nuotr. |
Pasak jos, visuomenėje pasėta daug mitų, ką Lietuva įsipareigotų ratifikavusi Stambulo konvenciją.
Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Dainius Žalimas taip pat teigė, kad Lietuvoje plinta tam tikros melagienos apie Stambulo konvenciją.
„Tai galima pavadinti organizuota dezinformacijos kampanija. <...> Nenorėčiau sakyti, kad iš užsienio, bet ir tokių požymių galime matyti, nes visose valstybėse <...> platinami tokie patys mitai, kartais net ir teisininkų lūpomis apie tai, kad neva Stambulo konvencija kažką pakeis valstybės konstitucinėje santvarkoje ir, be abejo, teigiama, kad ji prieštarauja Konstitucijai", - pastebėjo jis.
 |
| Dainius Žalimas | Seimo kanceliarijos/O. Posaškovos nuotr. |
Pasak D. Žalimo, Venecijos komisija kartą šias baimes Armėnijoje jau išsklaidė, o visai neseniai tą patį padarė ir Moldovoje.
„Stambulo konvencijos oponentai dažnai iškelia tokius argumentus, kurie nelabai dera su šiuolaikinio konstitucionalizmo pagrindais, tai visų pirma nedera su nediskriminavimo, lygiateisiškumo principais", - teigė teisės profesorius.
Lietuvoje kartais Stambulo konvencijos kritikais tampa Bažnyčios atstovai. Pasak D. Žalimo, mėginama įpiršti mintį, kad šis dokumentas „sunaikins visus skirtumus tarp vyrų ir moterų".
„Savaime akivaizdu, kad tai didžiulė netiesa. Niekas biologinių ar kitų skirtumų naikinti čia nesiruošia. Visa, kam skirta Stambulo konvencija, tai naikinti tuos stereotipus, kurie yra pagrįsti istoriškai susiklosčiusių įsitikinimų, jog moterys yra žemesnio rango žmogiškoji būtybė", - teigė jis.
D. Žalimas pažymėjo ir tai, kad platinami tokie mitai, neva Stambulo konvencija kėsinasi ir į šeimos sampratą.
„Įteisins kažkokiu būdu tos pačios lyties asmenų santuokas, šeimas, pakeis santuokos sampratą. Išties čia galima tik pajuokauti ironiškai. Vienintelė vieta, kurioje Stambulo konvencijoje minima santuoka, tai yra prievartinės santuokos draudimas. Kitas dalykas, kalbant apie šeimą, Stambulo konvencija kaip tik stiprina šeimą, motinystę, vaikystę siekdama eliminuoti smurto artimoje aplinkoje ir prieš moteris priežastis", - kalbėjo jis.
Teisininkas Stambulo konvencijos oponentų argumentus vadino demagogiškais.