Prieš LGBTQ+ bendruomenės lygiateisiškumą pasisakančioms, tačiau tuo pačiu metu apie savo neva pažeidžiamas laisves kalbančioms organizacijoms, pastaruoju metu organizuojančioms protestus prieš skiepus nuo COVID-19, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen turi žinią. Penktadienį minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, Seimo vadovės išplatintame pareiškime teigiama, kad nors reikia ginti pažeidžiamas visuomenės grupes, tačiau kartais tokių terminų kaip diskriminacija vartojimas „neturi nieko bendra su labai skaudžiomis patirtimis".
 |
| Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen rugpjūčio 30-ąją buvo susitikusi su Šeimų sąjūdžio, veikiančio prieš LGBTQ+ asmenų teises, atstovais | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Prievarta, diskriminazija, segregacija - tokius žodžius dažniausiai mini save tautos ir tradicinės šeimos gynėjais pristatantys asmenys, kalbantys apie COVID-19 pandemijos valdymo priemones, tokias kaip skiepijimas ar Galimybių pasas.
Šeimų maršo judėjimas, kurio pirmasis susibūrimas gegužės 15-ąją buvo nukreiptas prieš tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą, dabar nusitaikė į dezinformacijos apie skiepus nuo COVID-19 infekcijos platinimą. Bet iki šiol judėjimas vis tiek nevengia pasisakyti ir prieš LGBTQ+ asmenų teises, moterų smurto problemą sprendžiančios Stambulo konvencijos ratifikavimą.
 |
| V. Čmilytė-Nielsen | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Tarptautinę žmogaus teisių dieną Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Lietuvoje dar niekada nebuvo tiek dėmesio skiriama žmogaus teisėms, kiek šiuo metu. Ir tai lemia ne tik politinė darbotvarkė, bet ir pandemija bei migracijos krizės. Tačiau tai atveria naujų grėsmių, rašoma pranešime spaudai.
„Turbūt nebėra visuomenės grupės, kuri nekalbėtų apie žmogaus teises. Atrodytų, tai – gera tendencija. Deja, dabarties iššūkių kontekste matome dar labiau plintančią dezinformaciją ir labai žalingą reiškinį – terminų bei procesų devalvavimą. Tokie žodžiai kaip mobingas, diskriminacija ar segregacija vartojami vos ne kasdien ir tokiose situacijose, kurios neturi nieko bendra su labai skaudžiomis patirtimis. Tai kuria blogus precedentus. Kai reikia ne tik ginti pažeidžiamiausius, bet ir pačius žmogaus teisių principus. Tokio masto dezinformacija ir manipuliavimas informacija skaido dėmesį, atitraukia jį nuo realių problemų. Tai yra labai žalinga“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
 |
| Prieš LGBTQ+ asmenų teises kovojantys veikėjai jaučiasi diskriminuojantys | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Minėdama šią dieną Seimo Pirmininkė dalyvaus Nacionalinio žmogaus teisių forumo renginyje, kuris 2021 metais skiriamas Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo pasirašymo 10-mečiui.