Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos 12-okas Klaidas yra translytis biseksualus vaikinas. Jis teigė praėjusioje mokykloje susidūręs su patyčiomis, įžeidimais, o iššūkių nutinka ir dabartinėje gimnazijoje. „Nors mano patirtis šioje mokykloje nėra kupina homofobijos ar patyčių, tačiau pažįstų žmogų, kuris pakeitė šią mokyklą būtent dėl diskriminacijos ir patyčių, nes priklauso LGBT bendruomenei", - antradienį minint tarptautinę tolerancijos dieną kalbėjo moksleivis.
 |
| Klaidas | jarmo.net |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Naujienų agentūroje ELTA lapkričio 16-ąją buvo surengta spaudos konferencija, kurioje Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) atstovai pristatė „Rainbow Challenge" projektą moksleiviams.
Klaidas teigė, kad jo pažįstamas vaikinas lankėsi pas mokyklos psichologę, pasipasakojo jai, o po to tam tikras jo gyvenimo detales kažkaip sužinojo ir dalis mokytojų. „Tuomet šiam žmogui teko išgyventi pastovias patyčias tiek iš vyresnių mokinių, tiek iš jaunesnių, kol galiausiai jis pakeitė mokyklą", - sakė Klaidas.
 |
| Klaidas | jarmo.net nuotr. |
Jis papasakojo ir apie savo neigiamą patirtį.
„Dabartinėje mokykloje yra tekę girdėti įžeidinėjimų, bet retkarčiais, tačiau pati naujausia to patirtis buvo, kuomet prisijungiau prie savo kompiuterio informacinių technologijų klasėje ir aplankalai, kurie buvo užvadinti mano vardu, kuriuose laikiau savo darbus, buvo pervadinti į necenzūrinius įžeidimus. Tuo kompiuteriu iš dvyliktokų naudojuosi tik aš, todėl žinau, jog tai padarė kažkas, ko aš greičiausiai net nepažįstu, iš žemesnės klasės", - kalbėjo Klaidas.
Anot jo, mokykloje yra ir kitų LGBTQ+ mokinių, kuriems svarbus palaikymas, todėl jis pradėjo klijuoti LGBTQ+ palaikymo lipdukus.
 |
| jarmo.net nuotr. |
„Šiais metais metais pradėjau klijuoti lipdukus skirtus išreikšti palaikymą LGBT bendruomenei įvairiose vietose, ant kurių užrašyta „Tavo mokinys/mokytoja/rašytoja/vaikas/anūkas/kasininkas/t.t.“, o lipduko fonas vaivorykštinis. Liūdna, kad nei vienas lipdukas ilgiau negu diena neišbūna, juos nuklijuoja arba valytojos, arba kiti mokiniai, ar nuklijuoja mokytojai – nežinau", - kalbėjo moksleivis.
Klaidas kreipėsi ir į homofobiškus mokytojus. „Ar normalu, kai etikos mokytojas, baigęs etikos mokslus, aiškina, kad būti LGBT yra nenormalu ir yra iškrypimas? Ar normalu, kai vaikai iš mokytojų girdi tokius dalykus kaip „iš kur tų vis daugėja, jeigu jie negali daugintis", „gal vaikus papirkinėja?“ ir panašiai? Ar normalu, kai mokytojai, žmonės, kurie turėtų būti mokinių autoritetai, mokiniams aiškina, jog jie nenormalūs ir iškrypėliai? Jeigu kažkas bent į vieną klausimą mintyse atsakė „taip“, esate ta priežastis, dėl kurios miršta vaikai", - teigė vaikinas.
Organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus" atstovė Lina Plieniūtė teigė, kad vaikai bijo atskleisti savo seksualinę orientaciją, patiria diskriminaciją ir patyčias, tačiau mokytojai ne visada į tai sureaguoja.
 |
| Lina Plieniūtė | jarmo.net nuotr. |
Ji pasakojo, kad vienoje Lietuvos mokyklų netradicinės seksualinės orientacijos moksleivis ėjo koridoriumi, kai jį pradėjo įžeidinėti bendraklasiai. Tačiau tai pamačiusios dvi mokytojos nesustabdė patyčių. Pasak L. Plieniūtės, viena mokytoja net sarkastiškai šyptelėjo.
„Ir tada kyla klausimas, ar tas moksleivis jaučiasi komfortiškai, saugiai šioje mokykloje?" - klausė ji.
A. Rudomanskis prisiminė garsiausius Lietuvoje nuskambėjusius skandalus, susijusius su mokytojų skleidžiama neapykanta LGBTQ+ asmenų grupei, mokyklose.
„Šiandien mes norime atkreipti dėmesį, kad šiek tiek laisvėjant visuomenei į viešumą vis patenka informacijos apie mokyklose netinkamai ar nepakankamai reprezentuojamas LGBT+ asmenų grupes. Jeigu pamenate prieš kelis metus buvo paviešinta informacija apie tikybos mokytojos Telšių Žemaitės gimnazijoje pamoką, kurioje homoseksualūs asmenys buvo prilyginami kanibalams, šiemet, VGTU Inžinerijos licėjuje psichologijos pamokoje mokiniams galimai buvo dėstoma, jog „dauguma pedofilų yra gėjai“. Visos šios istorijos tik ledkalnio viršūnė ir yra pamatomos tik labai drąsių ir atsakingų mokinių dėka. Žinomi žmonės padeda išviešinti šias istorijas, bet kyla kita problema, kad „skandalui“ priblėsus, mokiniai paliekami vieni be jokio užnugario – ten pat, toje pačioje probleminėje aplinkoje. Apie neigiamas patirtis mums pasipasakojo ir patys mokiniai, kuriuos vadino ne mokyklos patriotais", - teigė TJA pirmininkas.
Anot jo, netinkamai ar nepakankamai reprezentuojamos socialinės grupės įsukamos į stereotipų ir išankstinių nuostatų verpetus bei smogia mokiniams patyčiomis, ignoravimu, bauginimais. „Ir tai vyksta šiandien Lietuvos mokyklose, todėl mes esame čia, nes ieškome būdų, kaip sumažinti dėl to jauniems žmonėms kylančią žalą", - teigė A. Rudomanskis.
TJA ir fondo FRIDA projekto „Rainbow Challenge“ už LGBT+ teises ir galimybes“, kurį remia Aktyvių piliečių fondas, darbuotoja, psichologė Rasa Katinaitė teigė, kad LGBT+ jaunimo psichologinė būklė Lietuvoje nėra gera.
 |
| Rasa Katinaitė | jarmo.net nuotr. |
„Kartu su Tolerantiško Jaunimo Asociacija šiais metais atlikome nereprezentatyvų tyrimą, kuriame sudalyvavo beveik 100 Lietuvos moksleivių, dauguma priskiriantys save LGBT+ bendruomenei, bet keletas ir savęs jai nepriskiriančių. Jo duomenys patvirtina tai, ką pasakojo Klaidas – net 86 procentai moksleivių teigė mokykloje patyrę mokytojų homofobiją ar transfobiją, bei 70 procentų moksleivių teigė, jas patyrę iš kitų mokinių", - kalbėjo psichologė.
Pasak jos, dauguma moksleivių ir mokytojų savo neigiamą nusistatymą išreiškia ignoruodami homofobiškas patyčias. „Yra dalis moksleivių ir mokytojų, kurie pamokų metu atvirai kalba apie tai, kaip homoseksualius asmenis reiktų žudyti bei pateikia savo įsivaizdavimą kaip geriausiai tai padaryti: sušaudyti, suvaryti į dujų kameras", - komentavo R. Katinaitė.
Ji priminė, kad iš psichikos sutrikimų sąrašo homoseksualumas galutinai buvo išbrauktas dar 1992 metais.
R. Katinaitė tikino, kad yra ir mokytojų, kurie palaiko LGBTQ+ mokinius. „Beveik pusė moksleivių teigia turintys mokytojų, kurie arba apsaugo homofobijos atvejų arba netgi atvirai išreiškia palaikymą LGBT+ bendruomenei savo pasisakymais per pamoką stabdydami neigiamus homofobinius ar transfobinius pasisakymus bei įtraukdami temas, susijusias su LGBT+ bendruomenę į mokymo programą ten, kur tai yra tinkama ir reikalinga", - teigė psichologė.
2019 metų Eurobarometro duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sutinka, kad mokyklose turėtų būti mokoma mokslu pagrįstos informacijos apie skirtingas seksualines orientacijas ir lytines tapatybes. TJA ir FRIDA inicijavo „Rainbow Challenge" projektą. Jo metu kuriami moksleivių klubai.
„Tai klubai aktyviems moksleiviams, kuriems nėra tas pats, kas vyksta jų mokykloje, kurie nori pakeisti mokyklos aplinką ir ją paversti saugesne bei draugiškesne vieta visiems, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, išpažįstamos religijos, kultūros, turimos negalios ir kitų skiriamųjų bruožų. Iškart noriu užbėgti klausimams už akių ir pasakyti, jog tai nereiškia, kad mes dabar eisime į mokyklas ir skleisime taip sakoma propagandą", - sakė R. Katinaitė.
Pasak jos, būtent moksleiviai geriausiai žino savo mokyklos situaciją todėl ji šias grupes steigti kviečia pačius 9-12 klasių moksleivius. „Šios grupės Lietuvos mokyklose turėtų paskatinti dialogą, leisti atsigręžti į tuos, kurie dažniausiai yra nematomi ir išklausyti jų skaudulius", - kalbėjo psichologė.
R. Katinaitė sakė, kad šiuo metu jau veikia viena grupė Šilutėje.
Emocinė parama telefonu teikiama šiais kontaktais:
Emocinės paramos tarnyba | Telefono numeris | Darbo laikas |
Jaunimo linija | 8 800 28888 | I-VII |
Vaikų linija | 116 111 | I-VII |
Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba) | 8 800 77277 | I-VII |
Pagalbos moterims linija | 8 800 66366 | I-VII |
Vilties linija | 116 123 | I-VII |
Skambučius į visas linijas apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš valstybės biudžeto lėšų.
Daugiau informacijos – puslapyje www.klausau.lt