Artimieji ir draugai, palaikantys savo neheteroseksualius vaikus, neretai sulaukia pasmerkimo ir užgaulių žodžių. Biomedicinos mokslų daktarė Rasa Račienė, LGBTQ+ artimųjų organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus" viena iš įkūrėjų, teigia, kad po susitikimo Prezidentūroje ją užklupo žmonių pasisakymų lavina. Tačiau ji yra pasiruošusi visuomenėje vyraujančioms reakcijoms.
 |
| Rasa Račienė | LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Aš turbūt žinojau, kuo tai gresia ir kad ta purvo lavina tikrai užpils, ir kad tai bus nesmagu. Aš stengiuosi ir dar kol kas man pavyksta - sakau dar kol kas, nes atlaikyti tai yra gana sunku - atskirti, kas yra realus gyvenimas, ką aš realiai pati asmeniškai gaunu, ir kas vyksta internete. Galbūt visuomenėje jau yra įvykęs tam tikras pokytis, nes vieniems atrodo, kad tas internetinis gyvenimas jau pasidarė realus. Tačiau kol kas jis nėra realus. Jis baisus. Ypač kai liečiama ši tema. Jis yra netolerantiškas. Jis yra... Nežinau... Pasibaisėtinas, galiu pasakyti", - pasakojo ji.
Dėlioja tikslus
LGBTQ+ tema visuomenėje kelia emocijas - tiek Seime, tiek už jo ribų. Šiais metais vyko net keli protestai, kuriuose buvo kurstoma neapykanta, sėjama baimė dėl lyčiai neutralaus Partnerystės įstatymo projekto, kurį, tikimasi, Seime bus galima išvysti dar rudens sesijoje.
Žinių radijo laidoje „Labas, Milda" pašnekovė kalbėjo, jog po to, kai susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda aptarti LGBTQ+ lygiateisiškumo temos, visuomenėje kilo dar didesnė diskusijų banga.
 |
| Rasa Račienė | LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
Spalio 28-ąją R. Račienė kartu su kitomis LGBTQ+ teisių aktyvistėmis pristatė organizaciją „Mamos už LGBTQ+ vaikus".
„Mes, mamos, ir ne tik mamos, bet ir kiti artimieji, taip pat tėčiai, šiandien esame smegenų mankštoje ir dėliojame savo tiek artimus, tiek tolimus tikslus, ką galime organizacijoje nuveikti konkretaus", - komentavo ji.
Pasaulio įvairovė
Kalbėdama apie įvairių tapatybių žmonės, kuriuos apibrėžia akronimas LGBTQ+, moteris dėstė, kad ne viskas jai yra įprasta, bet ji tai priimanti kaip pasaulio pažangą, pokyčius bei suprantanti, kad vaikai turi daugiau galimybių suvokti, kas jie yra.
 |
| Rasa Račienė | LGL/A. Didžgalvio nuotr. |
„Pasaulyje yra ženkliai didesnė žmonių įvairovė nei mes ją galime suprasti. Aš irgi, prisipažįstu, ne viską suprantu ir nesistengiu visko suprasti. Bet yra kaip yra - aš galiu tą priimti ir pasidžiaugti, kad pasaulis nevažiuoja žemyn, negrįžta į praeitį, o kaip tik užsuka laikrodį į priekį. Gal jis stipriai užskubėjęs ir mes nebespėjame pagal tą pažangą, bet tai yra realybė", - sakė ji.
Dalis žmonių, nespėdami bėgti paskui besikeičiantį pasaulį, renkasi jo nekęsti. LGBTQ+ asmenys sulaukia daug neapykantos internete ir tą atlaikyti nei artimiesiems, nei patiems neheteroseksualiems žmonėms nėra lengva.
„Neįsivaizduoju, kuo reikia būti, kad mamą, specialistę šitaip murkdytum tokiais komentarais, kokius jie drįsta apie mane rašyti. Iš kitos pusės, stengiuosi to neskaityti", - atvirai kalbėjo R. Račienė.
 |
| Rasa Račienė | LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
Tačiau tuo pat metu pašnekovė sulaukia palaikymo žinučių. Ir jų - daug daugiau nei neapykantos kupinų pranešimų.
„Tos žinutės, kurios yra blogos, kurias aš gavau asmeniškai per šį laikotarpį, tai aš nelaikyčiau, kad tai yra stiprus manęs puolimas. Tačiau jeigu aš gyvenčiau tą internetinį gyvenimą, tai aš turbūt eičiau ieškoti pirmojo tilto", - prakalbo ji.
Kodėl Lietuva - vis dar homofobiška valstybė?
1992 metais Pasaulio Sveikatos Organizacija patvirtino Tarptautinę ligų klasifikaciją TLK-10,
naudojamą ir Lietuvoje, kurioje taip pat nėra homoseksualumo kaip ligos. Tačiau kai kurie žmonės Lietuvoje, regis, vis dar nepripažįsta mokslo ir teigia, kad homoseksualumas vis tiek yra „liga, iškrypimas arba sutrikimas".
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
„Jeigu Pasaulio sveikatos organizacija išbraukė homoseksualumą tik 1990-tais metais, suskaičiuokime, tai yra išviso 31-eri metai. Tai, ką daro PSO, ir kol tai ateina iki Lietuvos ir kiekvieno žmogaus, praėjo dar daugiau metų. Imant visumą. Nekalbu apie mokslininkus, specialistus. Tam paprastam žmogeliui ganėtinai sunku susivokti", - apie tai, kodėl Lietuvoje vis dar paplitusios homofobiškos nuotaikos, svarstė LGBTQ+ teisių aktyvistė.
Tačiau, kalbėjo ji, mūsų šalis keičiasi. Dar iki 1993-ųjų už homoseksualius lytinius santykius tarp vyrų Baudžiamasis kodeksas numatė atsakomybę.
„Tai buvo ant tiek tamsiai ir neaiškiai viskas, kad kaip vaikui man tokia tema net neegzistavo. Ir imant tai, kad paskui darbovietėje susidūriau, jog yra tokių žmonių, bet kad jie pasisakytų, kad jie kalbėtų - tikrai to nebuvo. Tik dabar, paskutiniu metu toks prašviesėjimas įvyko", - pasakojo R. Račienė.