Tie, kuriems žmonių stūmimas į šlapią griovį atrodo gerai, nesivarginkite net pradėti skaityti.
 |
| Asociatyvi Delia Giandeini/Unsplash nuotr. |
Pijus Beizaras
LGBTQ+ teisių aktyvistas
Buvo sunki diena. Tačiau įveikus dienos iššūkius visuomet gera vakare atsikvėpti namuose. Vos tik patogiai įsitaisęs, aš gaunu žinutės užklausą (žiūrėti ekrano kopiją).
Akimirką pasimetu, pagalvoju, gal koks trolis. Tačiau tuomet pradedu megzti pokalbį, užduodu įvairius klausimus, gaunu daug informacijos ir įvairių dokumentų.
Bendrauju su asmeniu iš Irako, kuris prašo prieglobsčio Lietuvoje, nes yra homoseksualus ir jam jo šalyje gresia pavojus, tikėtina net mirtis. Dar prieš atvykstant į Lietuvą savo šalyje buvo sumuštas, jam buvo sulaužyta nosis, patyrė kitus sužalojimus. Įtariu, jog žmogus rašo apimtas desperacijos, kadangi migracijos departamentas atmetė jo prieglobsčio prašymą ir nurodė, kad jo laukia deportacija. Tai reiškia, kad žmogus, kuris tokį kelią bėgo nuo pavojaus, sumokėjo už tokią galimybę didžiulius pinigus, bus išsiųstas ten, kur jam teks pasitikti liūdną likimą.
 |
| Pijus Beizaras | TJA Kauno skyriaus nuotr. |
Visi dokumentai yra lietuvių kalba, i anglų ir rusų kalbas išversti tik keli sakiniai, todėl net turint šiokį tokį supratimą ir nuovoką teisėje, suruošti apeliaciją per septynias dienas nėra įmanoma. Teisinio atstovavimo taip pat nėra. Iš esmės nėra esminių priemonių, kurios galėtų užtikrinti, kad žmogaus teisės tai nėra tik skambūs žodžiai politikų lūpose ar dokumentuose.
Migracijos departamentas sako, kad prieglobsčio prašyme pateikta 2018 metų informacija yra per sena ir neatitinka šiandienos LGBT+ asmenų realybės Irake. Valstybėje, kurioje tris dešimtmečius nesugebame priimti partnerystės įstatymo, kur septynis metus reikia tąsytis po nacionalinius ir tarptautinius teismus dėl veiksmingos teisinės gynybos nebuvimo, yra kalbama, kad trijų metų informacija yra per sena. Ar galite tuo patikėti?
Aš suprantu, kad nebuvome tam pasiruošę, aš suprantu, kad čia žmonės iš kitos kultūros, su kitokiu požiūriu į pasaulį, tačiau niekaip nesuprantu tokio ciniškumo, kai žmonės siunčiami į pražūtį, stumiami į šlapią griovį, o kitapus tvoros talžomi buožėmis ir kirsti sieną raginami automatų salvėmis
Taip, tai yra ataka prieš mūsų valstybę, tačiau mus puola ne nieko dėti žmonės, kuriems pasienio grioviuose gresia mirtinas sušalimas, o Baltarusijos beprotis diktatorius ir jam talkinantys.
Man plyšta širdis, nes žmonės sėdi, rankose laiko dokumentus, kurių nesupranta ir tyliai laukia deportacijos.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net