Spalio 25 d. paminėjome mūsų pagrindinio šalies įstatymo – Konstitucijos dieną. Žinoma, kad šis aukščiausias šalies teisės aktas taip pat yra suprantamas ir kaip svarbiausių, pamatinių žmogaus teisių rinkinys. Deja, tačiau šis itin brangus ir svarbus Lietuvai dokumentas vis dažniau tampa manipuliacijų, politinių žaidimų ir nekompetentingų interpretacijų įkaitu.
 |
| Elena Narkevičiūtė | Asmeninio archyvo nuotr. |
Elena Narkevičiūtė
Seimo narės Dalios Asanavičiūtės patarėja, MRU tarptautinės teisės magistro studijų studentė
Kalbant konkrečiau – tai daug aistrų keliančio Partnerystės įstatymo atitikties Konstitucijai klausimas. Kadangi iki šiol didelė dalis visuomenės, įskaitant ir Lietuvos Respublikos Prezidentą, vos išgirdusi žodį „partnerystė“ beatodairiškai šūkauja apie Konstituciją ir jos 38-ąjį straipsnį, nusprendžiau, kad aktualu yra panagrinėti šį klausimą ne vertybių, požiūrių ar religijų, bet teisės akimis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis numato: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. <...>“
Iš pateiktos ištraukos pasakyti, kas yra šeima pagal mūsų Konstituciją, yra neįmanoma – tiesiog esame supažindinami, kokią vietą ji užima valstybėje ir visuomenėje. O ir visgi būtų keista, jei kokiame nors dokumente juodu ant balto būtų parašyta, kas yra, o kas nėra šeima – turbūt tas pats, kas deklaruoti, kas yra meilė.
Vis dėlto – gal kažkaip galime apsakyti, kas yra ta šeima pagal mūsų valstybės Konstituciją? Norėdami tai išsiaiškinti, turime atsisukti į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – LRKT), kuris vienintelis turi teisę aiškinti Konstitucijos normas. Tai reiškia, kad ne kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis yra laisvas interpretuoti ir manipuliuoti Konstitucija, o LRKT sprendimai yra privalomi visiems asmenims, įskaitant ir aukščiausius valstybės vadovus.
Būtent apie Konstitucijos 38-ame straipsnyje vartojamą sąvoka „šeima“ galime rasti LRKT 2019 m. sausio 11 d. nutarimą. Šiuo atveju minėtame nutarime LRKT išskyrė keletą Konstitucijos nuostatų:
22 str. 1 ir 4 dalis: „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.“ Į privataus žmogaus gyvenimo sąvoką įeina ir šeiminė padėtis, santykiai su kitais asmenimis, garbė, orumas ir kita.
29 str. 1 ir 2 dalis: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybėms institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ LRKT konstatavo, kad nediskriminavimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, taigi į juos yra įtrauktinas ir nediskriminavimo principas dėl lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos, o toks elgesys laikytinas ir žmogaus orumo žeminimu.
Galiausiai turime svarbiausią ir taip nuolatos eskaluojamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38-ąjį straipsnį. LRKT jau ir prieš tai buvo pasisakęs, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, nors tai ir yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų. Pasak LRKT, konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t.y. santykiu turiniu – šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Kitoje straipsnio dalyje valstybei netgi kyla pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šeimos, kaip konstitucinės vertybės, apsaugą, rūpinasi, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių.
Kokią išvadą iš čia išvardintų Konstitucijos straipsnių ir cituojamų LRKT nutarimo ištraukimų galime padaryti? Lietuvos Respublikos Konstitucijoje šeimos samprata yra neutrali lyties pagrindu ir nėra svarbu, ar ji yra sudaryta vienu iš galimų šeimos įtvirtinimo pagrindų – santuoka. Dar daugiau, Konstitucija įpareigoja valstybę rūpintis, jog šeimos nariai ir šeima būtų apsaugota – taigi priimtas Partnerystės įstatymas ne tik, kad neprieštarautų Konstitucijai, bet ir ją įgyvendintų.
Praėjusios Lietuvos Respublikos Konstitucijos dienos proga linkiu visiems vadovautis Konstituciją bei gerbti visų žmonių teises nepaisant mūsų asmeninių įsitikinimų.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net