Vadinamuosiuose šeimų gynimo maršuose homoseksualūs asmenys atvirai vadinti niekinančiais žodžiais - tiek iš žmonių, užlipusių ant scenos, lūpų, tiek ir ant įvairių mitinguotojų plakatų. Kaune rugsėjį vykusiose LGBTQ+ eitynėse į „Kaunas Pride” dalyvius paleisti kiaušiniai, kelios dešimtys asmenų mėgino blokuoti eiseną, dėl to jie susigrūmė su policijos pareigūnais. Tuo pat metu internete ir toliau laisvai liejasi grasinimai susidoroti, necenzūriniai išsireiškimai ir melagienos apie LGBTQ+ bendruomenę. Tai paveikia ir šios bendruomenės narius - kai kurie emociškai sužalojami taip, jog ir patys perima tam tikras homofobiškas nuostatas.
 |
| Rugsėjį Kaune vyko LGBTQ+ eitynės | Arūno Griciaus nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Kiek homofobijos yra LGBTQ+ bendruomenėje?
„Galimai tai alternatyvi socialinių ryšių sistema. Gali būti, kad taip žmonės nori pritapti prie tradicijų gerbėjų, taigi, tokiu būdu žmogus nesusitaiko su savo, kaip LGBTQ+ žmogaus tapatybe, nes ima save laikyti tradicijų šalininku”, - portalui jarmo.net kalbėjo sociologas Ivan Trunov.
 |
| Ivan Trunov | Nuotraukos šaltinis: kauno.diena.lt |
Anot jo, žmonės nemato kelio, kaip suderinti savo tapatybių. „Jeigu nori pritapti prie tradicijų, savo vertybių, kurios gali rūpėti, ir jeigu tavo LGBTQ+ tapatybė su tuo nesusidoroja, gal žmonės ir renkasi kompromisus - kartais palaiko kai kurias LGBTQ+ bendruomenės teises, o kartais - nepalaiko”, - svarstė sociologas.
I.Trunov aiškino, kad Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) atlikto tyrimo duomenimis, maždaug 15 proc. LGBTQ+ bendruomenės narių gali turėti vidinės-internalizuotos homofobijos požymių.
„Daugiausiai iššūkių kelia „Pride” eitynės, kurias LGBTQ+ bendruomenė likusi vertinti prieštaringai. Manau, kad taip žmonės mėgina nesieti savęs su LGBTQ+ teisių judėjimu politiškai, dėl to nepalaiko. 8,5 proc. mūsų tyrimo dalyvių nesutinka su „Pride” eitynėmis”, - dėstė I. Trunov. Apklausose asmenys išreikšdavo ir įsitikinimus, kad LGBTQ+ asmenys neturėtų dirbti policijoje, mokyklose, negalėtų tarnauti kariuomenėje.
 |
| Rugsėjį Kaune vyko LGBTQ+ eitynės | Vincento Kašėtos nuotr. |
Kai kurie apklausoje dalyvavę LGBTQ+ asmenys netgi nepritaria tos pačios lyties bendro gyvenimo registravimų sureguliavimui. Nors šie skaičiai tarp apklaustų asmenų buvo nedideli, visgi tai rodo, kad netgi tarp LGBTQ+ asmenų pasitaiko vienokių ar kitokių homofobiškų nuostatų.
Trūksta empatijos
TJA skelbia apklaususi 203 asmenų siekdama, kad organizacijos įgyvendinamas Aktyvių piliečių fondo remiamas projektas „Rainbow Challenge“ už LGBT+ teises ir galimybes“, kuris yra EEE finansinių mechanizmų dalis ir Jaunimo reikalų departamento remiama programa „Kitoks, bet savas“, pasiektų kuo kokybiškesnius rezultatus.
Bent 3,5 proc. tyrimo dalyvių nesutiko ir su teiginiu, kad „jeigu mano akivaizdoje būtų įžeidžiai, paniekinamai kalbama apie homoseksualius žmones, jausčiausi blogai”. Pasak I. Trunov, tai rodo empatijos LGBTQ+ asmenims stoką.
„Homoseksualių žmonių tarpe internalizuotos homofobijos požymių šiek tiek daugiau palyginus su biseksualiais ar kitos neheteroseksualios tapatybės žmonėmis. Būtent homoseksualūs žmonės labiau nepritaria „Pride” protestams ir nesutinka su teiginiu, kad jaustųsi blogai matant, girdint kitų LGBTQ+ žmonių ižeidinėjimus”, - teigia sociologas I. Trunov.