Migracijos departamentas šį mėnesį tyrė prieglobsčio prašymą seksualinės orientacijos pagrindu. Tyrimo išvados man atrodo tiesiog skandalingos, rodančios, kad migracijos departamentas ne tik nesupranta LGBTQ migrantų situacijos, bet ir apskritai nerimtai žiūri į šiuos žmones.
 |
| Asociatyvi Marcelo Chagas/Pexels nuotr. |
Simonas Bartulis
žmogaus teisių apžvalgininkas
Anot delfi.lt, prieglobsčio prašytojas yra turėjęs partnerį bei intymių santykių su tos pačios lyties asmeniu. Dėl to jo tėvas jam grasino mirtimi. To Migracijos departamentui nepakako: „Į užduotus klausimus jis atsakinėjo itin trumpai, teikė apibendrintą informaciją".
Svarbu suvokti, kad kvotimas apie asmens lytinį ir asmeninį gyvenimą yra nemalonus dalykas. Tai yra dar sudėtingiau tuomet, kai asmuo visą gyvenimą gyveno homofobiškoje aplinkoje. Tai neleidžia asmenims suvokti savęs, tai kelia gėdą, internalizuotą homofobiją. Todėl žmonės labiau linkę trumpai, neišsamiai apie tai kalbėti.
Tačiau net šiame pavyzdyje žmogus aiškiai pademonstravo a) trauką tos pačios lyties asmenims, b) kad jo aplinką (šeima) apie tai sužinojo, ir c) kad jam buvo grasinta tuo pagrindu.
Štai to ištraukos iš paties departamento:
„[...] jis teigė, kad yra biseksualus, jam patinka tiek vyrai, tiek moterys. Apie savo potraukį tos pačios lyties atstovams jis suprato būdamas 15-os metų. Tačiau jis nepaaiškino, kaip konkrečiai jam atėjo šis suvokimas, ką jis jautė, kas, koks įvykis jį pastūmėjo tai suprasti. [...] Jis pradėjo lytiškai santykiauti su draugu. Ir vėlgi, ką jis jautė, kokie buvo jo jausmai, jis negalėjo apibūdinti."
Taigi, savo parodymuose jis visgi teigė, jog jo seksualinė orientacija - netradicinė. Ne visi visada gali save lengvai įsidėti į dėžutes, ypač jeigu jų aplinka yra homofobiška. Pvz., ne visur terminai „biseksualus" ar „homoseksualus" reiškia tą patį, ne visur jie yra vartojami taip pat, kaip Vakaruose.
Taip pat gali būti, kad žmogus laiko save heteroseksualiu, bet santykiauja išskirtinai su vyrais. Taip būna ir Lietuvoje.
Ar tada toks žmogus neturėtų gauti prieglobsčio? Ar nėra taip, kad asmeniui pavojus kyla ne tik iš to, ar jis save patogiai įsideda į „kategorijas" ir dėžutes? Juk iš kitų jam pavojus gali ateiti tik todėl, kad jie žino apie jo trauką vyrams (t.y. tai pačiai lyčiai). Ar jis biseksualus, ar tai buvo kartą, ar jis „atrodo" gėjiškai (kad ir ką tai reiškia) - neturėtų būti pirminis vertinimas.
Tikėjimasis, kad žmogus apie savo seksualinę orientaciją gali kalbėti tik, anot departamento, „nuosekliai" ir „detaliai", yra nerealistiškas. To negalėjau daryti aš, kai man buvo 19 ar 20 metų. To negali padaryti ir kai kurie vyresni LGBTQ asmenys dabar, Lietuvoje.
Tai yra didelė bėda, ir ne tik Lietuvoje. JK ir ES LGBTQ+ migrantų prieglobsčio prašymai yra netenkinami todėl, kad žmonės neatitinka mūsų „įsivaizdavimo", kokie turi būti LGBTQ+ žmonės.
Pavyzdžiui, kartais yra prašoma įrodyti savo lytinę tapatybę ar orientaciją. Tačiau jeigu žmogus gyvena homofobiškoje šeimoje, tokių įrodymų turėjimas gali sukelti pavojus.
Pavyzdžiui, JK nesuteikė asmeniui pabėgėlio statuso todėl, kad šis nesielgė pakankamai „gėjiškai" - nebuvo pasidažęs lūpų ar neturėjo „moteriškų manierų". Tai, žinoma, yra visiškas stereotipas, kuris nenusako daugelio gėjų vyrų realybės.
Lietuvos migracijos departamentas teigė, kad „prieglobsčio prašytojas nežino organizacijų, ginančių LGBT teises, ir jomis nesidomėjo“. Tačiau ir Lietuvoje daugelis LGBTQ+ žmonių nesidomi politika, savo teisėmis, nežino organizacijų. Yra ir valstybių, kur tos organizacijos yra uždraustos, ar kur žmonės neturi prieigos prie informacijos dėl jų ekonominės padėties.
Daugelis dalykų, kurių klausia Migracijos departamentas, tiesiog nėra relevantiški. Prieglobstis yra duodamas pagal grėsmes, susijusiomis su tapatybę, tačiau tapatybės yra lanksčios, plačios, jos dinamiškai keičiasi priklausomai nuo kultūros ir materialinių sąlygų. Tai, kas buvo paviešinta, rodo departamento norą nepriimti kiek įmanoma daugiau prieglobsčio prašymų.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net