Neapykanta prieš LGBTQ+ asmenis pasireiškia nuolat, LRT radijo laidoje „Paraštės" kalbėjo sociologas dr. Liutauras Labanauskas, kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru atlikęs tyrimą apie tos pačios lyties porų gyvenimą Lietuvoje. „Vienas apklaustųjų pasakojo, kad būdamas 18-kos metų atsiskleidė savo motinai ir po to jį suspardė artimos aplinkos žmogus", - kalbėjo jis. Smurtą patyręs vaikinas pabėgo iš namų ir šiuo metu su savo mylimuoju gyvena 6-erius metus.
 |
| S. Mykolaitytė ir J. J. Jonušaitė | Giedriaus Strumilos nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Politikai dairosi į Skandinaviją, bet pavyzdžio dėl LGBTQ+ teisių neįžvelgia
L. Labanauskas teigė, kad šioje situacijoje viskas baigėsi laimingai: pora kuria darnius santykius, rūpinasi vienas kitu, tačiau taip pasiseka toli gražu ne kiekvienam. Kai kurie jauni žmonės, bėgdami iš namų, atsiduria ne ką palankiau nusiteikusioje aplinkoje.
„Tas pavyzdys rodo, kad žmogus yra pažeidžiamas", - sakė sociologas.
Tyrimo apie LGBTQ+ bendruomenės gyvenimą idėja, teigė L. Labanauskas, kilo po to, kai jis atliko tyrimą apie neapykantos kalbos ir nusikaltimų atvejus. 2020-ųjų metų pavasarį dar nebuvo daug kalbama apie Partnerystės įstatymo projektą, tačiau sociologas susitiko su Lietuvos žmogaus teisių centro direktore Jūrate Juškaitė, kuri pasiūlė imtis tyrimo apie tos pačios lyties asmenų porų patirtis.
 |
| Liutauras Labanauskas | Asmeninio archyvo nuotr. |
„Mes viešojoje erdvėje žinome daug informacijos, kuri yra skleidžiama apie LGBTQ+ asmenis, iš politikų, socialinių tinklų vartotojų, komentatorių pasisakymų, bet mes labai retai girdime pačios bendruomenės, porų balsą", - sakė L. Labanauskas.
Jam antrino ir laidoje dalyvavusi merginų pora Jugnė Jūnė Jonušaitė ir Sigita Mykolaitytė. „Dažniausiai vien tik kalba kažkas už mus. Tai yra politikai, o kita masė žmonių, kurie kažkodėl susipriešinę, nepatenkinti mūsų egzistavimu, norėtų, kad mūsų nebūtų išvis, irgi kalba taip, lyg žinotų, ko mums reikia ar nereikia, kaip mes gyvename, jie turi pasiūlymų būti sau tyliai, nelįsti niekam į akis. Į akis mes nelendame, bet tyliai irgi negalime būti, nes nėra užtikrinamos mūsų teisės. Jau ir taip per vėlu, bet geriau - nors ir vėliau - pradėti gyventi oriai", - teigė jos.
L. Labanauskas sutiko, kad LGBTQ+ teises užtikrinti vėluojama, ypač jeigu Lietuva lyginama su Skandinavijos šalimis. Į pastarąsias neretai dairosi įvairūs politikai, pateikia Norvegiją, Švediją, Suomiją kaip pavyzdį įvairiais klausimais, tačiau LGBTQ+ teisių užtikrinimo tema - apeinama.
 |
| Asociatyvi Honey Fangs/Unsplash nuotr. |
„Mes išties vėluojame ir šiai temai nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys. Belieka džiaugtis, kad mes pradedame kalbėti dabar, kalbėti aiškiai, turėdami konkretų tikslą apsaugoti poras, padaryti jų gyvenimą matomą ir orų", - dėstė L. Labanauskas.
Ne visas situacijas įmanoma numatyti
Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkė Monika Guliakaitė teigė, kad socialiniuose tinkluose matyti komentarų, jog esą LGBTQ+ asmenys reikalauja privilegijų, o ne lygių teisių. „Bet išties tos pačios lyties asmenų poros susiduria su daugeliu praktinių iššūkių kasdieniame gyvenime, su kuriais nesusiduria santuoką sudarę asmenys", - pabrėžė M. Guliakaitė.
 |
| Monika Guliakaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro projektų vadovė, teisininkė | manoteises.lt nuotr. |
Pavyzdžiui, tos pačios lyties poroje vienam žmogui patekus į nelaimę, antroji pusė net negali aplankyti kito ligoninėje, žinoti informaciją.
„Turto paveldėjimo klausimai, atleidimai nuo mokesčių, liudijimai baudžiamajame procese - tokie asmenys teisine prasme laikomi nieku vienas kitam, laikomi svetimais, dėl to neturi garantijos, apsaugos, kuri skiriama skirtingų lyčių poroms, sudariusioms santuokas", - kalbėjo teisininkė.
Tuo metu sociologas L. Labanauskas pabrėžė, kad įvairios poros negali kai kurių situacijų numatyti iš anksto, todėl iš anksto negali ir pasiruošti kilsiantiems sunkumams. Tad oficialaus statuso suteikimas tos pačios lyties asmenų poroms yra svarbus teisiškai, nes garantuotų apsaugą bet kokiose gyvenimo situacijose.
Valstybė žvelgia kaip į antrarūšes pilietes
J. Jūnė Jonušaitė ir S. Mykolaitytė pateikė pavyzdį - jos kartu statosi namus, investuoja į darbus, tad jeigu išsiskirtų arba netektų viena kitos, kiltų daugybė teisinių neaiškumų. Kai kurios teisės iš tos pačios lyties asmenų porų, pavyzdžiui, automatinio paveldėjimo galimybė sutuoktiniui mirus, yra atimamos.
 |
| Jugnė ir Sigita | A. Barzdžiaus nuotr. |
„Dirbu tą patį darbą, moku tokius pačius mokesčius, esu socialiai jautri <...>, bet pasikeitus vienam niuansui netenku savo teisių. Mano statusas valstybės akyse tampa žemesnis, aš tampu antrarūše piliete, nes neturiu teisių. Svarbiausi piliečio gyvenimo santykiai valstybei turėtų būti reikšmingi", - kalbėjo J. Jūnė Jonušaitė.
Tuo metu S. Mykolaitytė teigė, kad tos pačios lyties asmenų poros susitikinėja, kuria gyvenimą ir be Partnerystės įstatymo, tačiau pastarasis yra labai reikalingas norint, kad piliečiai pasijustų apsaugoti teisiškai. „Visada yra tas žinojimas, kad esi ne visai lygiavertiškas su kitais Lietuvos piliečiais", - liūdnai konstatavo ji vertindama tai, kad Seimas pavasario sesijoje atmetė Partnerystės įstatymo projektą dar pateikimo stadijoje.
 |
| Duong Huu/Unsplash nuotr. |
Padėtis ėmė blogėti
S. Mykolaitytė pabrėžė, kad pastaruosius 10 metų visuomenės požiūris į LGBTQ+ asmenis gerėjo, tačiau šiuo metu nuomonė ėmė sparčiai blogėti, nes, anot jos, visuomenėje paskleista neapykanta. Žmonės buvo sukurstyti, nuteikti.
Anot S. Mykolaitytės, tai lemia psichologinį klimatą, emocinę žmonių sveikatą.
„Manau, kad šitas įstatymas (Partnerystės įstatymas, - jarmo.net) prisidėtų ne tik prie teisinės bazės sukūrimo, bet ir požiūrio keitimo", - kaip galima ištaisyti padėtį, svarstė pašnekovė.
 |
| Asociatyvi Unsplash nuotr. |
Tuo metu teisininkė M. Guliakaitė sakė taip pat pastebinti, kad požiūris į LGBTQ+ asmenis yra suprastėjęs. Pavyzdžiui, daug neapykantos komentarų liejasi internete, jie sukuria nesaugumo jausmą. M. Guliakaitė prisiminė, kad po „Kaunas Pride" į Lietuvos žmogaus teisių centro paskyrą socialiniame tinkle organizacijos komanda įkėlė nuotrauką, kuri sulaukė virš 600 komentarų. Juose - raginimai išvežti į koncentracijos stovyklas, grasinimai deginti, žudyti, žaloti. Tai tik dar kartą parodė, ką patiria kasdien LGBTQ+ asmenys, apie kuriuos kasdien spaudoje pasirodžius tekstams pasipila tokio pobūdžio pasisakymai. Kai kurie žmonės net neslepia savo tapatybės, tiesa, kai kurie šlykščius komentarus rašo pasislėpę po anonimiškumo skraiste.
Sociologas L. Labanauskas teigė, kad neretai neapykantą sukursto politikai. Nebūtinai jie išsireiškia taip, kad jų pasisakymus būtų galima traktuoti kaip neapykantos kalbą teisine prasme, tačiau visuomenė įsiaudrina, kai kurie žmonės paskatinami lieti agresiją.
„Politikai turėtų prisiimti didelę atsakomybę", - įsitikinęs jis.
M. Guliakaitė sakė, kad nors atskiras tyrimas nebuvo atliktas, tačiau pastebimos tendencijos, jog agresiją kursto tiek jauni, tiek ir vyresnio amžiaus asmenys, taigi, neapykanta - plačiai paplitęs reiškinys. Su prokurorais ir pareigūnais ne kartą įvairiose diskusijose bendravęs L. Labanauskas sakė, kad teisėsaugininkai pastebi, jog neapykantos kurstymą atlieka asmenys, gyvenime nelinkę vykdyti nusikaltimus: studentai, mokytojai, eiliniai darbuotojai.
Pasak sociologo, kai kurios žmonių grupės seka kitų pavyzdžiu: paskaito kitų vartotojų parašytus komentarus ir patys pradeda juos rašyti.