Šiais metais Lietuvoje pradėta rinkti informacija vadinamajam „Queer“ archyvui. Kaip rašo lrt.lt, tai LGBT+ žmonių istorijų ir patirčių kaupykla, siekianti tyrinėti, permąstyti marginalizuotų žmonių istoriją ir telkti bendruomenę. LRT radijo „Ryto alegro" laidoje, vedamoje Indrės Kaminckaitės, papasakojo plačiau jos iniciatoriai Augustas Čičelis ir Viktorija Kolbešnikova.
 |
| Asociatyvi Raphael Renter/Unsplash nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Queer" archyvo idėja, teigė jie, gimė jau seniai ir buvo pradėta įgyvendinti šiemet. Tačiau, pasak A. Čičelio, tai nereiškia, kad anksčiau nebuvo mėginimų kaupti LGBTQ+ žmonių istorijų, vykdyti tyrimų.
„Aš dariau tyrimą apie vyrų, jaučiančių potraukį kitiems vyrams, pereinamuoju laikotarpiu: vėlyvojo socializmo ir ankstyvojo possocializmo Lietuvoje. Ši tema mane jaudino nuo gerokai anksčiau. Buvo ir kitų žmonių. Veikė portalas transmisija.net Nedaug tos medžiagos, bet buvo. Taip pat, pavyzdžiui, yra kitos archyvavimo praktikos - „Kreivių" žurnalas, kurį mes leidžiame. Jame pradėta kaupti per metus atsitikusių dalykų ir įvykių anksčiau istorijas", - kalbėjo jis.
Pašnekovas teigė, kad kaupti LGBTQ+ asmenų istoriją reikia, nes priešingu atveju patirtys, įvykiai tarytum panyra į užmarštį, o po kurio laiko tai sunku atrasti. Nors yra tyrimų ir surinktos medžiagos, tačiau ji - sunkiai pasiekiama. Vienas iš „Queer" archyvo tikslų - surinkti informaciją ir parengti ją taip, kad būtų lengva ieškoti.
Pasak V. Kolbešnikovos, šiuo metu sudarant archyvą nagrinėjami moksliniai tyrimai apie LGBTQ+ asmenų istorijas. Ketinama kalbėtis su LGBTQ+ asmenimis. Viena svarbiausių užduočių - surinkti interviu su LGBTQ+ asmenimis, gyvenusiais sovietmečio Lietuvoje.
Laidos vedėja I. Kaminckaitė prisiminė sociologo Liutauro Labanausko šiais metais pristatytą tyrimą apie vienalyčių porų gyvenimą Lietuvoje. Ji akcentavo, kad sociologas tyrime pabrėžė, jog Lietuvoje trūksta tyrimų apie istorines LGBTQ+ asmenybes, gyvenusiais mūsų šalyje.
„Lietuvos akademijos (srityje) yra šiokia tokia problema. Tiek aš, tiek Augustas savo studijas baigėme ne Lietuvoje. Man teko studijuoti istoriją ir Lietuvoje. Mes neturime lyčių studijų. Turime labai mažai tam skirtų kursų, kuriuose studentai galėtų nagrinėti šią temą. Be to, kadangi dar neegzistuoja toks archyvas, labai sunku surasti šaltinius. Yra tų darbų, bet jų mažai, tai bendros švietimo sistemos dalykas, kad reikia labai smarkiai kuistis, dažnai šaltiniai apie LGBTQ+ žmones nėra tiesioginiai šaltiniai, kuriuos mes įsivaizduojame tradiciniuose istoriniuose tyrimuose. Tai gali būti labai fragmentiški dalykai: jausmai, gandai. Apie žmonės, apie kuriuos nekalbame, net ir faktus surinkti gana sudėtinga", - teigė V. Kolbešnikova.
A. Čičelis teigė, kad archyve kaupiamos tiek anoniminės žmonių papasakotos istorijos, tiek ir vardus viešai atskleidžiančių asmenybių patirtys.
Jarmo.net primena, kad apie tai, jog Lietuvoje kuriamas „Queer" archyvas, V. Kolbešnikova paskelbė šių metų kovo pradžioje.