„Mes homofobai ir tuo didžiuojamės. O tie, kurie mums prieštarauja, yra netolerantiški. Mes irgi turime turėti savo nuomonę ir jūs negalite mums trukdyti grasinti su jumis susidoroti, nes tai - žodžio laisvė. Mes galime savo pasisakymais priversti jus jaustis taip, jog dalis jūsų nusižudys, kiti bus psichologiškai pažeisti. Mes galime atitemti kartuves prie Seimo. Mes galime... Mes turime teisę... Jūs privalote... Mes dėl nieko nekalti. Stambulo konvencijai NE. Aš už tradicinę šeimą. Stop vaikų atiminėjimui".
 |
| Jonas Valaitis | jarmo.net nuotr. |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Perskaitę pirmą pastraipą pagalvokite, apie kokias asmenybes sukosi Jūsų mintys. Gal apie tuos, kurių partija nuteista už finansinius nusikaltimus, bet jie vis tiek prasmuko į Seimą ir dar surinko visai padorų skaičių balsų? O gal apie tuos šešėlinės Vyriausybės pavėsyje tūnančius stambaus žemdirbio, įvedusio savo partijoje diktatūrą, gerbėjus?
Apie Gražulį net nekalbėkime. Šitas žmogus ir tokią rišlią pastraipą vargiai suregztų.
Mano mintys sukosi apie tokią Aukštą ir Gražią asmenybę.
Gitanui Nausėdai lankantis Čikagoje, Amerikos lietuvė Eglė Malinauskaitė iškėlė plakatą, ant kurio buvo parašyta tai, kas jau seniai daugeliui žinoma ir, deja, nieko nestebina: „Nausėda yra homofobas". Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė tuomet pareiškė - šalies vadovas užsipultas ad hominem. Suprask, kritikuojamos ne mintys, o asmenybė.
Perfrazuojant kitą prezidento patarėją, žmogus nėra kaltas, jog yra homofobas
Ad hominem galima apibrėžti taip - argumentas prieš žmogaus asmenybę, bet ne prieš jo išsakytas mintis. Yra ir išimtis, kai negalima teigti, kad įvyko ad hominem. Tai yra diskusija, kurios tema sukasi apie kritikuojamo žmogaus asmenybę.
Iš esmės manęs nedomintų nei pono G. Nausėdos asmenybė, nei jo mintys, jeigu jis nebūtų šalies prezidentas. Tačiau kadangi jau teko tokia dalia, jog yra, tai tiek asmenybė, tiek mintys tapo svarbūs.
Homofobai labai dažnai pasitelkia argumentą, jog neva yra puolami dėl savo asmenybės, kitaip tariant, ad hominem. Homofobai piktinasi, kad nėra toleruojami jų šlykščių epitetų kupini pasisakymai, o už atvirai reiškiamos niekinančios informacijos baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas vienas lazdos partijos veikėjų.
Tačiau bėda ta, kad homofobija, priešingai nei homoseksualumas, nėra asmenybės dalis. Homofobija yra požiūris, atspindintis nusiteikimą prieš neheteroseksualius žmones. Ir tokios mintys sulaukia kritikos. Bet homofobas nėra kritikuojamas dėl to, nes jis heteroseksualus arba kitos orientacijos, o tuo metu LGBTQ+ asmenys tokią kritiką girdi nuolat. Kai kurių homofobų esminis argumentas toks: „Jūs man šlykštūs". O tai yra ad hominem.
Aš sutinku, kad frazę „homofobas" galima vadinti tam tikra etikete, tačiau tai vis tiek labiau fakto konstatavimas kalbant apie žmogaus mintis, o ne pačios asmenybės puolimas.
Ir dažniausiai kito žmogaus pavadinimas homofobu nėra grindžiamas vien tuo, jog tas žmogus nepatinka taip pavadinusiam. Juk ir G. Nausėdos niekas nevadintų homofobu, jeigu jis 1) nebūtų sveikinęs prieš LGBTQ+ asmenų lygias teises pasisakančių veikėjų, prisidengusių tradicinės šeimos vėliava, Vingio parke, 2) nebūtų kvestionavęs Konstitucinio Teismo išaiškinimo, jog ir vienalytės poros patenka į šeimos sąvoką, 3) homofobiškų kalbų nebūtų pasitelkęs kaip būdo pritraukti anti-LGBTQ+ nuostatomis besivadovaujančių rinkėjų (G. Nausėdos teiginys, jog būtų vetavęs Partnerystės įstatymo projektą, jeigu Seimas jį būtų priėmęs, dėl to, nes neva vienalytėms šeimoms suteikiamas šeiminis statusas, yra ne kas kita, o mėginimas susirinkti balsus prieš artėjančius rinkimus dėl antros kadencijos).
Taigi, pasisakymas, jog homofobiškas mintis reiškiantis asmuo yra homofobas, yra tokių minčių kritika. Ne asmenybės.
G. Nausėdos asmenybė tokia nyki, kad kartais man labai keista, jog jis sugebėjo susirinkti tiek balsų ir laimėti prezidento rinkimus. Tačiau didesnė Lietuvos gyventojų dalis pasirinko. Ir toks sprendimas nėra pakeičiamas iki artimiausių rinkimų (išskyrus atvejį, jei koją pakiša sėkmingas apkaltos procesas).
Tad aš turiu teisę kritikuoti prezidento reiškiamas mintis, nes Lietuva kol kas nėra Talibanas, kuriame nebegalima kritikuoti demokratiškai išrinktos valdžios.
Ir aš taip pat galiu kritikuoti homofobiškas mintis reiškiančius veikėjus teigdamas, kad jie - neteisūs, nes tai - mano Konstitucinė teisė ir, sakyčiau, net pareiga.
Kita vertus, o galbūt prezidentas norėjo pasakyti, kad yra homofobas iš prigimties (suprask, jau įaugę visa tai į kraują), dėl to negalima ant jo pykti? Tuomet belieka tokį žmogų užjausti.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net