„Partnerystės įstatymas reikalingas ir skirtingų lyčių poroms", - trečiadienį savo pranešime pažymėjo Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, pasidalijęs praėjusią savaitę priimtu Europos žmogaus teisių teismo sprendimu
 |
| Asociatyvi Eric Ward/Unsplash nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Vadinamojo Strasbūro teismo sprendime minima Margarita Makarčeva kartu su partneriu nuo 1993 metų gyveno jam priklausančiame bute. „Pora nebuvo susituokusi, nebuvo sudariusi ir testamento. Pareiškėjos partneris mirė 2013 metais. Kadangi partneris neturėjo įpėdinių, pagal Civilinio kodekso nuostatas partnerio turtą paveldėjo valstybė. Pareiškėja tiesiogine to žodžio prasme atsidūrė gatvėje", - apie liūdnai susiklosčiusią situaciją skelbia T. V. Raskevičius.
 |
| Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre | coe.int nuotr. |
Anot politiko, EŽTT pripažino, kad moters ir jos vyro santykiai, nors oficialiai ir neįregistruoti, prilygo šeimos gyvenimui.
„Pareiškėja bylos kontekste itin didelę reikšmę skyrė tam, kad Lietuvos teisėje nebuvo numatyta galimybė įregistruoti partnerystę. Šiuo požiūriu EŽTT priminė, kad visoms poroms, turinčioms stabilius, įsipareigojimais grįstus santykius, kyla jų teisinio pripažinimo ir apsaugos poreikis", - pažymėjo T. V. Raskevičius.
Pasak parlamentaro, EŽTT atkreipė dėmesį į Lietuvoje bent kelias, deja, nesėkmingas iniciatyvas priimti Partnerystės įstatymą.
„Teismas pažymėjo, kad tokio įstatymo priėmimas suteiktų galimybę asmenims, kurie dėl kokios nors priežasties nenori ar negali sudaryti santuokos (ar testamento), vis tiek siekti jų santykių teisinio pripažinimo ir apsaugos. Vis dėlto, EŽTT pažymėjo, jog nepanašu, kad pareiškėjos santykių laikotarpiu kuri nors iš iniciatyvų buvo pakankamai pažengusi teisėkūros procese, kad būtų galėjusi sukelti lūkestį, jog pareiškėja galės įregistruoti partnerystę", - teigė T. V. Raskevičius.
Seimo narys teigė, kad EŽTT M. Makarčevos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
„Paprastais žodžiais tariant, pareiškėja negalėjo pagrįstai tikėtis, kad Partnerystės įstatymas greitu laiku bus priimtas, todėl turėjo arba susituokti, arba sudaryti partnerystę.
Jei pareiškėjos situacija susiklostytų jau priėmus mūsų parengtą Partnerystės įstatymo projektą, pareiškėja būtų galėjusi teismo pagalba įrodyti tarp jos ir partnerio egzistavusius faktinius partnerystės santykius", - dėstė politikas.
Pasak jo, nors kalbant apie Partnerystės įstatymą, daugiausia tema sukasi apie tos pačios lyties poras, tačiau jis svarbus ir priešingų lyčių asmenų poroms T. V. Raskevičius skaičiuoja, kad Lietuvoje amžiaus grupėje iki 49 metų yra daugiau nei musė milijono asmenų, kurie niekada nebuvo sudarę santuokos.
„Ar ir toliau laužysime vertybines ietis, nesuteikdami bendrai gyvenančioms, tačiau nesusituokusioms poroms teisinio saugumo? Klausimas retorinis", - pranešime dėstė Seimo narys.