Nors Stambulo konvencijos kritikai teigia, kad konvencija neturi nieko bendro su smurto prieš moteris mažinimu, Lietuvos reioguose atliktas ekspertimentas rodo priešingai. Dvejus metus Alytuje, Jonavoje ir Ukmergėje vykęs projektas parodė, kad taikant Stambulo konvencijoje numatytas priemones, galima efektyviau kovoti su smurtu ir didinti gyventojų sąmoningumą. Veiklos pristatytos spaudos konferencijos Seime metu.
 |
| Asociatyvi Karolinos Grabowskos/Pexels nuotr. |
manoteises.lt
info@manoteises.lt
2019 – 2021 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su partneriais vykdė bandomąjį projektą Alytuje, Jonavoje ir Ukmergėje. Projekto metu Lietuvos regionuose išbandytos Stambulo konvencijoje numatytos kovos su smurtu lyties pagrindu priemonės: sukurtas savivaldybių reagavimo į smurtą artimoje aplinkoje ir pagalbos teikimo algoritmas, vyko mokymai mokytojams ir edukaciniai užsiėmimai moksleiviams. Mokyklos bendruomenėse vyko diskusijos apie žalingus lyčių stereotipus ir smurto prieš moteris pateisinimą bei normalizavimą. Savivaldybėse taip pat įgyvendintos sąmoningumo didinimo kampanijos, skirtos jų gyventojams.
Mažėjo neigiamos nuostatos
Anot lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, projekto rezultatai rodo, kad taikant kompleksines priemones, kalbantis su vietos žmonėmis, pokytis yra įmanomas. Svarbu dirbti nuosekliai ir atsakyti į kylančius klausimus.
„Pradėję projektą, atlikome vietos bendruomenių ir moksleivių apklausas. Jų rezultatai rodė, kad žmonės yra linkę kaltinti aukas, o žinių apie lyčių stereotipus, kurie pateisina smurtą ir galimybių juos šiek tiek permąstyti, labai trūksta. Panašios tendencijos buvo pastebimos ir mokinių nuostatose: nors moksleiviai buvo labiau informuoti, vis dėlto seksizmo ir žalingų santykių normalizavimo lygis buvo aukštas. Po tiesioginio darbo su mokytojais ir moksleiviais smurto pateisinimas mažėjo, atsirado daugiau kritiško požiūrio bei, kaip sakė patys mokytojai, žinių, kaip kalbėtis tokiomis nepatogiomis temomis kaip smurtas šeimoje ar patyčios dėl lyties“, – sakė lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
 |
| Birutė Sabatauskait | Jono Petronio/VDU nuotr. |
Anot kontrolierės, išryškėjo tendencija, kad vaikinų atžvilgiu smurtas nėra vertinamas taip rimtai, kaip merginų atžvilgiu. 2020 m. pradžioje su teiginiu, kad „Berniuko elgesys, kai jis tampo mergaitei už kasų, kelia sijoną ir pan., – yra tiesiog dėmesio rodymas“ sutiko beveik pusė apklaustų moksleivių (43 proc.), šiemet šis skaičius nesiekė trečdalio (31 proc.). Taip pat mažėjo kontroliuojančio elgesio pateisinimas: 2020 m. beveik pusė moksleivių (47 proc.) nemanė, kad normalu konflikto metu ar jaučiant pavydą šaukti ant savo vaikino, 2021 šis skaičius augo iki 56 proc.
Matome, kad nuostatos, susijusios su smurtiniu elgesiu keičiasi sunkiau nei tos, kurios yra susijusios su stereotipais dėl lyties. Pavyzdžiui, 2020 m. su teiginiu. „Šeimoje tėvas turi turėti didesnį autoritetą nei mama“ nesutiko 40 proc. moksleivių, o 2021 m. nesutinkančių su teiginiu padaugėjo iki 63 proc.“, – sakė B. Sabatauskaitė.
Kiekvienoje savivaldybėje – smurto artimoje aplinkoje algoritmas
Šiemet dešimtmetį mininti Stambulo konvencija valstybes įpareigoja ne tik šviesti visuomenę apie smurtą dėl lyties ir žalingus stereotipus, tačiau ir koordinuoti institucijų veiksmus, todėl projekto metu kiekvienoje savivaldybėje buvo sukurtas reagavimo į smurtą artimoje aplinkoje ir pagalbos teikimo mechanizmas.
„Algoritmu į vieną sistemą buvo sujungtos visos savivaldybėje veikiančios institucijos, aptartas kiekvienos iš jų vaidmuo keičiantis informacija ir kokių veiksmų imtis konkrečiu atveju. Tai gali skambėti biurokratiškai, bet iki šiol Lietuvoje turime atvejų, kai kairė nežino, ką daro dešinė, pavyzdžiui, apie smurtą šeimoje neinformuojamos vaiko teisės, nors šeimoje yra mažamečių“, – sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.
 |
| Margarita Jankauskaitė | Dainiaus Putino nuotr. |
Anot ekspertės, šie algoritmai buvo parengti atsižvelgiant į jau egzistuojančius teisinius reglamentus, glaudžiai dirbant ir konsultuojantis su įvairių vietos institucijų specialistais ir ieškant geriausių praktinių sprendimų, todėl turėtų būti pritaikytos ir kitose Lietuvos savivaldybėse.
„Kalbėdami apie naujausias praktikas dažnai turime remtis užsienio patirtimi. Smurto artimoje aplinkoje algoritmų atveju gerosios praktikos buvo sukurtos Lietuvoje. Negalime sau leisti iššvaistyti tokio įdirbio ir žinių, todėl pasinaudojant sukaupta patirtimi, koordinuoto atsako į smurtą artimoje aplinkoje algoritmai turėtų atsirasti kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje. Tai ne tik palengvintų darbą vietos specialistams, bet ir padėtų geriau apsaugoti nukentėjusius asmenis “, – įsitikinusi M. Jankauskaitė.
Būtina kelti Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimą
Europos Tarybos Smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo konvenciją, trumpiau žinomą kaip Stambulo konvenciją, Lietuva pasirašė dar 2013 m., tačiau tam, kad dokumentas įsigaliotų, jį ratifikuoti turi Seimas. Anot Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovės Monikos Guliakaitės, konvencijos ratifikavimas įpareigotų valstybę rimtai žiūrėti į smurto dėl lyties ir artimoje aplinkoje klausimus.
„Nors Lietuva yra tarptautinei bendruomenei pažadėjusi ratifikuoti Stambulo konvenciją, politinis procesas yra sustojęs. Viena vertus, matome kad kai kurios konvencijos nuostatos yra perkeliamos į Lietuvos teisinę sistemą, kaip neseniai įvykęs persekiojimo kriminalizavimas. Seime taip pat šiuo metu svarstomos Smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos, kuriose numatytas apsaugos orderis“ – sako M. Guliakaitė.
 |
| Monika Guliakaitė, Severinos Venckutės nuotr. |
Tačiau teisininkė atkreipia dėmesį, kad delsimas ratifikuoti konvenciją apsunkina galimybes perimti pažangiausias kovos su smurtu lyties pagrindu praktikas.
„Sveikiname Vyriausybės ir Seimo pasiryžimą atnaujinti prieš dešimt metų priimtą Smurto artimoje aplinkoje įstatymą, tačiau jame ir toliau vengiama įtvirtinti smurto lyties pagrindu sąvoką. Tai esminė prielaida kovojant su smurtu prieš moteris, kuris vyksta ne tik artimoje aplinkoje: pripažinti, kad moterys gerokai dažniau patiria smurtą, todėl efektyvi kova su smurtu negali užmerkti akis prieš statistiką“ – sako Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė.