Prieš kelias dienas mano bičiulis Jonas Valaitis manęs paklausia, ar ruošiuosi skųsti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimą, kai buvo išteisintas krepšininkas, parašęs komentarą po mano nuotrauka, kuriuo viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą ir/ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį seksualinės orientacijos pagrindu.
Pijus Beizaras | Justinos Vyšniauskaitės nuotr. |
Pijus Beizaras
LGBTQ+ teisių aktyvistas
Jonas man taip pat atsiunčia nuorodą į straipsnį: Už gėjus niekinantį komentarą krepšininkui teko sėsti į teisiamųjų suolą
Aš pasimetu, nes nieko apie tokį teismo sprendimą aš nežinau, jame nedalyvavau, o ir šaukimo tikrai nebuvau gavęs. Taip pat minėto sprendimo nuorašas man nėra pateiktas iki šios dienos. O teismo posėdis įvyko dar pirmadienį.
Man kyla keletas klausimų. Vienas iš jų - kodėl aš nebuvau pakviestas dalyvauti teismo posėdyje, kuriame esu pripažintas nukentėjusiuoju? Kitas - kodėl aš vis dar negavau reikiamų dokumentų, kad galėčiau pradėti rengti skundą apygardos teismui? Ir paskutinis, ar tai nėra mano teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę ribojimas?
Su kiekvienu nauju teismo sprendimo visose bylose aš turiu vis daugiau medžiagos, kurią bus galima pateikti Europos Tarybos ministrų komitetui, kai jie vertins ar Lietuva vykdo savo įsipareigojimus iš veiksmų plano, kuris buvo paruoštas po sprendimo Europos Žmogaus Teisių teisme.
Prisiekiu, kiekvieną kartą skaitydamas apie žinomus žmones, kurie apie kažkokius tai skandalingus įvykius ala sužinodavo tik iš žiniasklaidos, aš kvatodavau ir sakydavau: „taip, kur gi ne...". Bet pasirodo, jog taip nutinka išties, šiame pasaulyje, Lietuvoje.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net