Diskusija: LGBTQ+ poros bijo susikibti rankomis, viena žmogaus teisių organizacija apkaltinta LGBTQ+ sferos monopoliu

Lapkričio 20-ąją, šeštadienį, minint translyčių atminimo dieną, Naktiniame Vilniaus avilyje įvyko diskusija apie LGBTQ+ asmenų teises. Joje dalyvavusi viena iš „Kaunas Pride" organizatorių Viktorija Kolbešnikova teigė besidžiaugianti įvykusiomis eitynėmis. „Prieš kelias dienas prie manęs priėjo vienas žmogus ir padėkojo", - kalbėjo ji, tačiau kartu ir atkreipė dėmesį, kad LGBTQ+ asmenys vis dar jaučiasi nesaugūs. Esą eitynėse būta daug policijos pareigūnų, o tai rodo, kad LGBTQ+ asmenys vis dar susiduria su priešiškumu.

Asociatyvi Dương Hữu/Unsplash nuotr.

Jarmo.net

redakcija@jarmo.net

Ribojamos susirinkimų ir žodžio laisvės

Pasak jos, šiais metais buvo galimybė padiskutuoti apie susirinkimų įstatymą Kauno mieste, kurio meras Visvaldas Matijošaitis esą mėgsta „pavaldyti", todėl jo vadovaujama Kauno m. savivaldybė nesuderino LGBTQ+ eitynių Laisvės alėjoje. Organizatoriai pergalę prieš savivaldybę pasiekė teisme.

V. Kolbešnikova teigė, kad LGBTQ+ asmenys neprivalo būti aktyvistais, nes nėra niekam nieko skolingi, tačiau žmonės, matantys žmogaus teisių problemas, jas kelia ir tai yra veiksmai, po kurių gali įvykti pokyčiai.

Viktorija Kolbešnikova | „Facebook" nuotr.

Ji susitikime teigė, kad smagu kalbėtis su LGBTQ+ bendruomene, o ne vien su politikais, su kurių dalimi reikia kovoti mėginant įrodyti, kad reikia užtikrinti visų žmonių teises ir laisves. 

Kalbėdama apie LGBTQ+ aktyvizmą, ji teigė, kad tai susiję tiek su jos darbu, tiek asmeniniu gyvenimu. 

Pasak jos, Lietuvoje LGBTQ+ teisių padėtis išlieka prasta, tai iliustruoja ir įstatymas, kuriuo dengiantis mėginama riboti informacijos prieinamumą apie LGBTQ+ asmenis nepilnamečiams. V. Kolbešnikova pabrėžė, kad mokyklose reikėtų įtvirtinti privalomą lytinį ugdymą, kadangi vaikai turi teisę gauti informaciją apie savo tapatybę. 

Liutauras Gudžinskas | Asmeninio archyvo nuotr.

Bijo susikibti rankomis

Politikas ir VU TSPMI docentas Liutauras Gudžinskas teigė, kad yra parengęs publikaciją apie Lietuvos padėtį tarp kitų posovietinių šalių. Taip pat jis rengė ir LSDP programą, kurioje numatyti LGBTQ+ teisių principai. L. Gudžinskas vylėsi, kad „socdemai" imsis pagaliau įgyvendinti tai, ką žadėjo prieš rinkimus. 

Jis sakė, kad Lietuvoje nėra politinės valios užtikrinti pakankamų LGBTQ+ teisių, nors tam tikros užuomazgos prieš įstojant į ES buvo matyti. Civiliniame kodekse numatyta partnerystės galimybė, kalbėta apie lyties keitimo procedūrą, tačiau po to, kai Lietuva įstojo į ES, progresas ėmė stoti. 

Politikas kalbėjo, kad daugiausiai 30 pasaulio šalių užtikrina žmogaus teisių standartus, kitos - kaip reikiant turėtų pasitemti. Įtampa jaučiama ir dėl LGBTQ+ bendruomenės.

L. Gudžinskas kritikavo neįvardytą LGBTQ+ teisių organizaciją, kuri neva monopolizavo žmogaus teisių gynimo sferą. Politikas akcentavo, kad šioje organizacijoje tariamai iki šiol matyti vienas „amžinas vadovas".

Be to, kalbėtojas pabrėžė, kad nors policija giriasi, jog dėl neapykantos nusikaltimų prieš LGBTQ+ asmenis pradėti ikiteisminiai tyrimai, LGBTQ+ asmenys vis dar sulaukia pareigūnų kaltinimų, kad neva jie demonstruojasi, provokuoja. 

L. Gudžinskas akcentavo, kad LGBTQ+ asmenys nesijaučia saugūs ir apsaugoti savo valstybės. 

„Su draugu, kai einame gatvėmis, nesikabiname rankomis. Tačiau kodėl? Atrodo, galime, bet nepadarome to, nes vis tiek jaučiame tam tikrą baimę. O baimė labai šlykštus jausmas", - sakė jis.

Skirtis tarp posovietinio bloko ir vakarų

Žmogaus teisių ekspertas Eitvydas Zurba pradėjęs teisės studijas susidomėjo LGBTQ+ sritimi, žmogaus teisių sfera ir teigė įsitikinęs, kad nėra vieno veiksnio, lėmusio neapykantos ir diskriminacijos paplitimą. „Reikia turėti galvoje, kad ta geležinė uždanga, kaip aš mėgstu sakyti, žmogaus teisių srityje niekur nedingo", - teigė E. Zurba.

Eitvydas Zurba | Asmeninio archyvo nuotr.

Anot jo, posovietinėse valstybėse padėtis išlieka prasta, o Skandinavijoje, Vakarų Europos šalyse teisės jau įtvirtintos. E. Zurba teigė, kad tikriausiai tai lemia tai, jog visuomenei reikia pribręsti, suvokti, kad LGBTQ+ asmenys tokie patys žmonės.

NARA žurnalistė Indrė Kiršaitė sakė, kad Lietuva yra viena iš 6 ES šalių, kurios neturi įteisintos partnerystės. 14 ES narių numačiusios, kad vienalytės poros gali susituokti. 21 šalis leidžia įsivaikinti tos pačios lyties poroje esančiam partneriui kito partnerio vaiką. 17 valstybių leidžia įsivaikinti bendra tvarka kaip ir heteroseksualioms poroms.