Sociologas Liutauras Labanauskas, dėstantis „Vilniaus TECH" Kūrybinių industrijų fakultete, daug dėmesio skiria pažeidžiamoms asmenų grupėms, tarp jų - LGBTQ+ bendruomenei. Neseniai kartu su Žmogaus teisių centru jis pristatė tyrimą apie toks pačios lyties asmenų porų gyvenimą. Šį tyrimą sukritikavo Seimo narė, teologė Agnė Širinskienė. Tuo metu tyrėjas atsakė į jos išdėstytus argumentus.
 |
| Agnė Širinskienė | O.Posaškovos/Seimo kanceliarijos nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
A. Širinskienei tyrimas nepatiko
L. Labanauskas tyrime pakalbino 10 tos pačios lyties asmenų porų. A. Širinskienės nuomone, tai nėra didelis skaičius, neva šios poros galėjo būti sociologo pažįstamos, o tai įneša ir subjektyvumo.
„Visų pirma, 10 porų - buvo toks sprendimas dėl to, nes mes turėjome limitą laiko, per kurį turėjome atlikti tyrimą. Pirminė mano sąlyga atliekant tyrimą - neįtraukti labai gerai pažįstamų asmenų, stengėmės taip pat, kaip įmanoma, surasti LGBTQ+ poras, kurios gyvena nebūtinai Vilniuje ar Kaune. Deja, kad ir kiek stengiausi pats - klausinėjai nevyriausybinių organizacijų, skelbėme informaciją socialiniuose tinkluose - bet iš Marijampolės ir Panevėžio, arba kaimiškųjų vietovių nepavyko rasti. Tai šį bei tą sako apie poras - savotiškai tai irgi tyrimo rezultatas. Poros labai bijo ir vengia netgi tyrėjų, kalbėti anonimiškai", - dėstė L. Labanauskas.
 |
| Liutauras Labanauskas | manoteises.lt nuotr. |
Kaip buvo ieškoma porų
Tyrimo dalyviai, sprendžiant iš paskelbtos ataskaitos, yra iš įvairių socialinių grupių.
Sociologas LRT tinklalaidėje 72 atspalviai buvo paklaustas, kaip vyko tiriamų porų paieška.
„Žinot, labai paprasta yra. Pavyzdžiui, nueini pas Agnę Širinskienę ir sakai, kad važiuojam į Dūkštą ir gal pereinam miestelį kartu, ir gal jūs man parodysit poras, kurios prie savo sodybos rūpinasi rožėmis, nes dabar kaip tik laikas rūpintis rožynais, juos apdengti prieš žiemą, tai gal mes tiesiog galim pasivaikščioti ir matyti tas poras išėjusias, dirbančias arba kavinėje sėdinčias <...>", - pusiau juokais atsakė L. Labanauskas.
 |
| Asociatyvi Christian Lue/Unsplash nuotr. |
Anot jo, tos pačios lyties asmenų poros vengia, ko gero, prižiūrėti net ir kartu rožynus, nes sulauktų kaimynų kreivų žvilgsnių.
Taigi, LGBTQ+ porų buvo ieškoma bendradarbiaujant su žmogaus teisių organizacijų vadovais, tartasi, kas ir ką galėtų rekomenduoti pakalbinti.
Su poromis buvo susisiekta, jos pakviestos dalyvauti. Dvi poros tyrime dalyvauti atsisakė.
 |
| manoteises.lt nuotr. |
„Jos pasakė, kad nenori prisiminti tų blogų patirčių, nenori vėl iš naujo jų išgyventi. Gyveno sovietmetyje, taigi, patyrė daug neapykantos, kalbų iš kaimynų, darbe ir panašiai. Sako: „Tai, ką mes patyrėme, jau geriau tegul lieka praeityje", - tikino L. Labanauskas.
 |
| Sovietmečiu tos pačios lyties žmonių pora patyrė daug neapykantos ir baimės | Asociatyvi Nenad Radojčič/Unsplash nuotr. |
Laidoje taip pat pasisakė ir sociologas Artūras Tereškinas, kuris priminė, kad Agnė Širinskienė neišmano tokių sociologinių tyrimų metodologijos, o savo daktaro disertacijoje yra rašiusi, kad AIDS yra Dievo bausmė gėjams už jų nuodėmes.
„Turėtume tikriausiai pamiršti šitą ponią", - sakė A. Tereškinas.
Istorijos sąvartynai
Tuo metu L. Labanauskas teigė, kad politikai, besipriešinantys LGBTQ+ asmenų lygiateisiškumui, turėtų jausti ir istorinę atsakomybę, ne vien gyventi čia ir dabar mėginant išsilaikyti savo poste.
 |
| Vaikinų pora | Asociatyvi Robin Worrall/Unsplash nuotr. |
Pasak sociologo, anti-LGBTQ+ politikų veikla ateityje gali būti nušviečiama labai tamsiai istorinėse analizėse, knygose, vadovėliuose.
Tačiau jis prakalbo ir apie politikus, kovojančius už lygias galimybes visiems žmonėms.
„Laikas įvertins. Tie, kas labiausiai smerkiami, puolami politikai, tai jie po 100 metų bus vadinami herojais. Kartais tenka paaukoti dabartį dėl geresnės ateities", - įsitikinęs pašnekovas.
Prieš išvadų pristatymą viešai jis sulaukė vieno iš tyrime dalyvavusio žmogaus skambučio. Jis padėkojo už atliktą darbą ir ištarė: „Žinai, aš stebiu politikų pasisakymus ir aš matau, kad kai kurie politikai tempia Lietuvą Talibano link".
 |
| Seimas Partnerystės įstatymo turėtų imtis rudens sesijoje | M. Ambrazo/Seimo kanceliarijos nuotr. |
Pažeidžiamas gali būti kiekvienas
„Pažeidžiamos grupės mane visuomet domino todėl, kad tai yra mažai girdimi, matomi asmenys, tai išties mane traukia - tai, kas nepažinta, nematoma, paslėpta ir emociškai sudėtinga", - teigė L. Labanauskas.
Jis pasakojo, kad tirti pažeidžiamus žmones, kartu su jais rengti interviu, yra didelis iššūkis emociškai. „2020-tais metais man teko kalbinti daug informantų iš romų, musulmonų, žydų, LGBTQ+, kitos odos spalvos žmonių bendruomenių, sugerti emocijas, patirtis ir kartais turėdavau kalbėtis apie jas su artimais žmonėmis tam, kad tas patirčių atsikratyčiau, nes kitaip jos vis lydi, apie tai galvoji ir galvoji", - dėstė jis.
L. Labanauskas sakė, kad visuomenėje įvairiems žmonėms neretai klijuojamos įvairios etiketės, tačiau šį reiškinį mažina tam tikrų žmonių grupių gyvenimo atspindėjimas, įsiklausimas į jų poreikius. „Man išties patinka skaityti gerbiamo Artūro (Tereškino, - jarmo.net) tekstus, nes Artūras rašo labai jautriai. Aš kartais turėčiau pasimokyti kaip tyrėjas jautrumo toms grupėms", - dėstė sociologas.
Tuo metu vienas iš laidos vedėjų A. Tereškinas, taip pat ne vienerius metus tyrinėjęs LGBTQ+ bendruomenę, teigė, kad jos atstovai pripažįsta, jog yra pažeidžiami, tačiau kartu su pažeidžiamumu susiduria ir tyrėjai, nes jie taip pat patiria tam tikrą socialinę atskirtį. „Kiekvienas žmogus tam tikrose situacijose gali būti pažeidžiamas", - konstatavo L. Labanauskas.
Dar daugiau atvirumo
Sociologas prakalbo ir apie tai, kai tyrimus atliekantys specialistai patys priklauso toms visuomenės grupėms, kurias tiria. Pasak jo, tai - privalumas, kadangi su tiriamais žmonėmis dažniau galima užmegzti kur kas artimesnį ryšį, įgyjamas pasitikėjimas dėl įsigilinimo į temą.
„Nors, pavyzdžiui, nebūtinai visada. Man, pavyzdžiui, pavyko atliekant tyrimą su LGBTQ+ poroms užmegzti artimą ryšį, bet vėliau po tyrimo teko atsitiktinai susitikti kelias poras arba gatvėje netyčia susitikus, tai poros atskleidė dar daugiau įvairių dalykų ir supranti, kad pačio tyrimo metu jos gal dar bijojo ir ne taip viską atvirai pasakojo kaip po tyrimo. Taigi, išryškėja tam tikras momentas, kai reikia palaikyti ryšį su tiriamaisiais po tyrimo tam, kad pasitikrintum savo įžvalgas, gautum tam tikros kontekstinės informacijos", - apie tyrimo, susijusio su tos pačios lyties asmenų poromis, užkulisius pasakojo L. Labanauskas.