Antradienį Lietuvos žmogaus teisių centras ir sociologas dr. Liutauras Labanauskas pristatė tyrimą apie tos pačios lyties asmenų porų skaudžias patirtis Lietuvoje: žmonės neturi tokių teisių, kokias turi susituokusios poros. Į tai reaguodamas, Laisvės frakcijos atstovas Seime, vienas iš Partnerystės įstatymo rengėjų Tomas V. Raskevičius teigė apgailestaujantis, kad prezidentas „vis dar neranda laiko susitikti su tos pačios lyties poromis".
 |
| T. V. Raskevičius | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Seimo narys žėrė kritiką šalies vadovui, kuris ragino Partnerystės įstatymą derinti su Lietuvos katalikų bažnyčia, kuri, regis, su partneryste mažai ką turi bendro.
„Mūsų šalies Prezidentas, ant Konstitucijos prisiekęs būti visiems lygiai teisingas, vis dar neranda laiko susitikti su šiais žmonėmis ir išgirsti jų rūpesčius bei bėdas. Nors laiko susitikimams su Bažnyčios hierarchais ir įvairaus plauko filosofais šiems klausimams aptarti Prezidento įtemptoje darbotvarkėje visuomet atsiranda. Laiko atsiranda ir visuomenės nuomonėms apklausoms atlikti", - teigė T. V. Raskevičius savo „Facebook" paskyroje.
Anot jo, „tol, kol mūsų Prezidentas mūsų negirdi, tos pačios lyties poros kalba. Kalba apie nuoskaudas ir diskriminaciją, kurią sukelia teisinio neapibrėžtumo situacija. Pavyzdžiui, vienas iš tyrime dalyvavusių LGBT+ žmonių sako: „pažįstu pakankamai vyresnio amžiaus asmenų – homoseksualių, ir pažiūrėjus į juos man toks susidarė vaizdas, kad jie visą gyvenimą kažko laukia, o gyvenimas prabėgo, ir jau pensija, senatvė, ir jau smėlis byra, o jie vis dar nesulaukia, kada galės pagyventi. Kada galės atsipūsti, atsikvėpti ir pasijausti pilnaverčiais.“
Mes vis kažkokio laukiame, kad pasikeis, kad pagėrės, kad išsispręs. Laukiame ir nesulaukiame. Todėl renkuosi daugiau nebelaukti".
T. V. Raskevičius teigė, kad iššūkius, diskriminaciją gali išspręsti „tik Partnerystės įstatymas", kuris suteiktų kartu gyvenančioms tos pačios lyties asmenų poroms civilinį statusą.
„Kitais žodžiais tariant, šie žmonės teisės akyse turi būti traktuojami kaip „artimieji“ arba tarpusavyje susiję asmenys. Tik tokiu būdu taps įmanoma spręsti paveldėjimo, susižinojimo sveikatos priežiūros įstaigose ir procesinių garantijų klausimus", - dėstė politikas.
T. V. Raskevičius dar kartą atmetė opozicijos - „valstiečių" - siūlomą alternatyvą Partnerystės įstatymo projektui: sudaryti sutartis panašias į tokias, kokias tarpusavyje sudaro verslo ryšiais susiję asmenys.
„Jokios „jungtinės veiklos sutartys" ar „susitarimai dėl bendro gyvenimo" tokio civilinio statuso partneriams nesuteiktų. Todėl alternatyvų nėra – arba priimame orų Partnerystės įstatymą, arba laukiame toliau", - teigė Seimo narys.
Partnerystės įstatymo projekto rengėjas teigė, kad „privalome Seimui pakartotinai pateikti Partnerystės įstatymo projektą dar iki šios rudens sesijos pabaigos. Nes nebėra ko laukti, kai žmonių – tame tarpe ir mano paties – gyvenimai eina pro šoną".
Su Lietuvos žmogaus teisių centro tyrimu išsamiau susipažinti galima parengtoje ataskaitoje čia