Pirmadienį, spalio 4-ąją, Kauno VDU rektorate su JAV ambasadoriumi susitikęs vienas iš „Kauno Pride" organizatorių Rokas Garliauskas teigia, kad valdžia beveik neįgyvendina rugsėjo 4-ąją įvykusių LGBTQ+ eitynių metu iškeltų reikalavimų, tiesa, tam tikri klausimai juda į priekį - valdantieji ketina Seimo rudens sesijos metu pakartotinai teikti Partnerystės įstatymo projektą, o Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys planuoja pasirašyti translyčių asmenų medicinos paslaugų teikimo tvarkos aprašą. Anot R. Garliausko, nors Lietuvos žiniasklaidoje „Kauno Pride" manifestas buvo nušviestas kaip ypač radikalių reikalavimų sąrašas, JAV ambasadorius Robert Gilchrist susitikimo metu pastebėjo, jog manifeste dėstomi prašymai yra nuosaikūs - viso labo reikalaujama užtikrinti lygybę, kai tuo metu pačioje JAV vyksta intensyvios diskusijos ir apie translyčių asmenų apsaugą, o santuoka - jau įteisinta.
 |
| LGBTQ+ teisių aktyvistas Rokas Garliauskas ir JAV ambasadorius Lietuvoje Robert Gilchrist | „Facebook" nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
R. Garliauskas trečiadienį portalui jarmo.net teigė, kad ambasadorius Robert Gilchrist pakvietė pasikalbėti „Kaunas Pride" organizatorius apie tai, kaip pavyko eitynės Kaune, taip pat aptarti LGBTQ+ teisių padėties Lietuvoje.
-Pone Garliauskai, ką susitikimo metu kalbėjote su ambasadoriumi?
-Ambasadorius norėjo išreikšti palaikymą, jis dalyvavo ir eitynėse. Labai gražu buvo tai, kad padėkojo, jis mus vadino herojais, be to, pabrėžė, kad mūsų manifestas nebuvo radikalus, nors mes Lietuvos žiniasklaidoje buvome skalpuojami, jog neva esame radikalai. Sakė, kad lyginant su Amerika, mūsų manifeste atsispindi visiškai paprasti dalykai. Juk JAV šiuo metu vyksta visai kita diskusija, labiau apie translyčių asmenų teises, o mes tiesiog siekiame human rights. Taigi, ambasadorius dažnai kartojo, kad didžiuojasi mumis, tuo, kad įvyko „Pride", kuris yra protestas, o ne šventė, nes Lietuvoje dar nėra ko švęsti.
Ambasadorius pats yra dalyvavęs „Pride'uose" nuo pat pradžių, savo gyvenimą dedikavo LGBTQ+ teisių gynimui ir kovojimui už jas.
Kalbėjome apie tai, kad viena pagrindinių misijų Lietuvoje yra vykdyti tokią politiką, jog keltume į viršų žmogaus teises. Tai yra ir Amerikos valdžios pozicija.
Palietėme ir maršų temą, jog tai iš esmės yra kažkoks nesusipratimas, nes niekas tų šeimų tikrai nepuola.
 |
| „Kauno Pride" akimirka | P. Ramono nuotr. |
-Kodėl yra svarbi ambasadorių parama, nesvarbu, ar tai būtų JAV ambasadorius, ar kitos valstybės ambasadorius?
-Praėjusią savaitę, trečiadienį, susitikome su Vokietijos ambasadoriumi Matthias Sonn, kuris taip pat paprašė mūsų susitikti „Emmos" socialiniame centre, kuriame ir vyko pagrindinis „Pride" organizavimas.
Nors Vokietijos ambasadorius ir nedalyvavo pačiose eitynėse, tačiau taip pat išreiškė paramą.
Beje, JAV ambasadorius eitynėse dalyvavo kaip pilietis, ne kaip oficialią galią turintis žmogus, o kaip paprastas žmogus. Tai mums labai svarbu. Mes nenorėjome nei politinių partijų, nei korporacijų. Labai labai džiaugiamės, kad Amerikos ambasadorius vienpusiškai mus rėmė, nors Lietuvoje vyravo mikroklimatas, visi turėjo nuomonę apie „Pride", procesus Lietuvoje.
Pačiam ambasadoriui tai svarbu, nes taip jis vykdo savo diplomatinę pareigą. Mums smagu, kad yra žmogus, norintis bendrauti su mumis.
Mes labai daug kalbėjome apie tolesnį bendradarbiavimą ir tai, jog Amerikos ambasada nori prisidėti prie daugiau iniciatyvų, gerinančių LGBTQ+ teisių padėtį Lietuvoje.
Asmeniškai man, kaip organizatoriui, buvo gera išgirsti besąlygišką palaikymą. Ir buvo labai smagu iš žmogaus, kuris pasiekęs tikrai daug, išgirsti, jog esame herojais. Jis sakė, kad esame drąsūs. Ambasadorius padėkojo, kad nebijojome ir surengėme eitynes.
Be to, tai, kad ambasadoriai su mumis tiesiogiai susitinka ir kalba, suteikia mums, kaip organizatoriams, legitimumą. Kai kalbama tiesiogiai su mumis, ne per partijas ar kitas organizacijas, o su žmonėmis, kurie susijungia dėl bendro tikslo, tai mums suteikia jausmą, kad tai darome ne veltui, nes tai yra svarbu ir kitiems.
Atrodo, kad net daugeliui Lietuvos politikų LGBTQ+ temos nėra svarbios, jos nustumiamos į pašales. O pavyzdžiui, progresyvesnių šalių atstovams tai svarbi tema, jie džiaugiasi, kad mes ją judiname.
 |
| Rokas Garliauskas | Asmeninio archyvo nuotr. |
-Ko gero, Amerikos ambasadorius žino Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos poziciją LGBTQ+ teisių klausimu. Ar teko girdėti, kaip jis ją vertino? Ar iš esmės aptarėte šį klausimą?
-Mes aptarėme situaciją, mes labiau aptarėme tą teisinę situaciją be kažkokių specifinių vardų ir pavardžių, nes diplomatija toks dalykas, kai nesinori pyktis su kažkuo. Konkrečių politikų jis nevertino, bet buvo bendras suvokimas, kad Lietuvoje yra dauguma politikų, kurie linkę į populizmą, bijo užimti tam tikras pozicijas. Net ir tie politikai, kurie neužima pozicijų, ignoruoja šią temą turėdami asmeniškai progresyvų požiūrį. Jie bijo tą pasakyti rinkėjams. Kai kurie politikai nebalsavo už Partnerystės įstatymo projekto pateikimą Seime bijodami, kad nelaimės ateinančių rinkimų turėdami tokią poziciją.
-Vienas iš „Kauno Pride" manifesto reikalavimų susijęs su socialine apsauga, teise į santuoką, partnerystę, įvaikinimą nepaisant partnerių lyties. Šiuo metu vėl daug kalbama apie Partnerystės įstatymo projektą. Kaip vertinate tai, kas šiuo metu vyksta? Ar ta koreguojama partnerystės formuluotė jums tinka?
-Asmeniškai aš jos nemačiau. Pačio įstatymo nei pirminio, nei antrinio varianto neskaičiau. Tačiau vien iš socialinio diskurso ir to, kad yra kalbama su tomis grupėmis, kurios fundamentaliai dirba prieš LGBTQ+ žmones, kad joms duodama platforma prisidėti prie įstatymo, kuris liečia LGBTQ+ žmones, man keista. Bijau, kad tas variantas, kurį išleis, taps per daug kompromisiniu ir iš esmės daug ko nepakeis. Tai mano pesimistinis požiūris.
Optimistinis požiūris yra toks, kad aš džiaugiuosi, jog ši diskusija vyksta, kad kažkokia forma mes tą įstatymą turėsime ir tai bus pirmas žingsnis, sulaužysiantis stiklines lubas ir atversiantis kelią progresyvumui LGBTQ+ teisių tema ir naujiems įstatymams, kitiems dalykams, apie kuriuos mes kalbėjome manifeste.
-Ar iš esmės yra kažkas pradedama įgyventi iš manifesto išskyrus partnerystės klausimą?
-Aš manau, kad valdžia dar neatsižvelgia dėl to, kad galbūt dalinai galima nurašyti ant pandeminės situacijos, nes politikai okupuoti jos sprendimu, kuo greičiau mėginama pateisinti žmonių lūkesčius, jie neturi laiko leisti kitų įstatymų, ne tik tų, kurie susiję su LGBTQ+ bendruomene, bet ir tų, kurie liečia kitus klausimus.
Kita vertus, tam tikras progresas vyksta ties translyčių žmonių teisėmis. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pateikė ministerinę direktyvą (dėl translyčių asmenų medicinos paslaugų tvarkos aprašo patvirtinimo, - jarmo.net), lengvinančią šią padėtį, - kalbėjo R. Garliauskas.
Pašnekovas teigė besitikintis, kad artimiausiu metu turėtų būti pradėta diskutuoti apie teisinę LGBTQ+ asmenų apsaugą, jis iniciatyvos šiuo klausimu tikisi iš Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos.