Labai džiaugiuosi, kad įvyko Gitano Nausėdos ir Rasos Račienės susitikimas, ir noriu padėkoti R. Račienei už aktyvios diskusijos sukėlimą. Tikiuosi, kad galime turėti bent kiek optimizmo, ypač kai reikės Seime svarstyti ar gal net pasirašyti partnerystės įstatymą.
LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
Simonas Bartulis
žmogaus teisių apžvalgininkas
Tačiau man pasirodė keisti, bet prognozuojami G. Nausėdos patarėjo Povilo Mačiulio komentarai po susitikimo. Tie komentarai išduoda baimę žiūrėti LGBTQ žmonių problemoms į akis.
Keistos yra kalbos apie kaitą, kuri esą prasideda „ne įstatymuose", o visuomenėje ir šeimose, nes tai nušalina Prezidentą nuo atsakomybės. Ne, daugelis problemų gali būti sprendžiamos įstatymais IR kaita visuomenėje tuo pačiu metu. Taip, partnerystė neišspręs visų diskriminacijos problemų. Tačiau tai bent iš dalies išspręstų teisines problemas, kurias patiria tos pačios lyties poros.
Sakymas, kad reikia pradėti nuo šeimų, o ne nuo įstatymų ir teisėkūros, yra tiesiog atsakomybės permetimas „visuomenei". Problema vėl padaroma abstrakčia, nukreipiamas dėmesys nuo specifinių asmenų, kurie turi įdirbį daryti, nuo terminų. Viskas permetama neaiškiai, generalizuotai „visuomenei."
O aš vis dar tikiu, kad lyderystė gali kilti ne tik visuomenėje, bet ir politikų tarpe. Kas yra prezidento institucija Lietuvoje, jeigu ne bent kažkokios lyderystės pozicija?
Galiausiai, liūdna, kad kalbėdamas apie partnerystes, P. Mačiulis mini abstraktų „bendro gyvenimo sureguliavimą." Deja, tai labiau primena Širinskienės UAB projektą.
Nausėda galėtų pats pradėti lyderiauti, klausytis aktyviai ir neatsainiai, siekdamas pokyčių šioje srityje. Tikiuosi, kaip ir R. Račienė, kad tokie pokalbiai bent minimaliai gali padaryti teigiamą įtaką; jeigu ne Nausėdai, tai kad ir pačiai jo patarėjo minimai visuomenei.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net