Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pristatė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma atsisakyti amžino embriono užšaldymo. Seimo narė, Laisvės frakcijos Seime atstovė Monika Ošmianskienė sakė, kad įstatymo pataisose numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugomis gali pasinaudoti tik susituokusios arba partnerystę sudariusios poros. „Kadangi partnerystės instituto Lietuvoje kol kas neturime, gaunasi, kad praktikoje šiuo klausimu šia paslauga galės pasinaudoti tik išimtinai susituokusios poros", - sakė politikė.
 |
| Asociatyvi Jonathan Borba/Unsplash |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Jeigu jūs klausiate mano asmeninės nuomonės, manau, kad pakeitimas būtinas ir neturėtų būti siejamos šios paslaugos vien tik su santuokos institutu ar partneryste, kuri Lietuvoje, deja, nereglamentuota", - kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji teigė, kad diskusija apie įstatymo tobulinimą tęsis ne vienerius metus.
Reprodukcinės ir seksualinės sveikatos klausimai vis dar apipinti dogmomis, pabrėžė Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Atsakydama į tai, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad Bažnyčia negali kištis į valstybės politiką, nes tiek Bažnyčia, tiek valstybė atskirta viena nuo kitos.
 |
| Morgana Danielė | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Tuo metu Seimo narė, Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė praėjusią savaitę LRT radijuje sakė, kad neprieštarautų, jeigu pagalbinio apvaisinimo paslaugomis galėtų pasinaudoti ir tos pačios lyties asmenų poros, tiesa, siūlomose pataisose to numatyta nėra.
Siūlomomis įstatymo pataisomis siūloma atsisakyti amžino embriono šaldymo, kadangi tai neatitinka šiuolaikinio mokslo standartų, sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Tuo metu Seimo narė Asta Kubilienė teigė, kad embrionas taip pat yra gyvybė, dėl to jį reikia saugoti.
 |
| T. V. Raskevičius ir Morgana Danielė | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Užkrauna finansinę naštą
Įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, kad 2016 m. vykusių svarstymų Seime Pagalbinio apvaisinimo įstatymas priimtas, numačius „amžiną“ pagalbinio apvaisinimo procedūrų metu sukurtų ir į moters organizmą neperkeltų embrionų saugojimą.
Papildomai 2017 m. sausį priimtomis įstatymo pataisomis buvo tiesiogiai uždrausta bet kokiais atvejais sunaikinti pagalbinio apvaisinimo procedūrų metu sukurtus ir į moters organizmą neperkeltus embrionus.
 |
| Viktorija Čmilytė-Nielsen | Seimo kanceliarijos nuotr. |
„Ši nuostata priimta neatsižvelgiant nei į gerąją užsienio šalių, kuriose pagalbinio apvaisinimo technologijos taikomos ne vieną dešimtmetį, patirtį, nei į tarptautines bei nacionalines vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo gaires. Įpareigojimas išlieka net poros skyrybų ar sutuoktinių (partnerių) mirties atvejais, nepriklauso nei nuo embrionų kokybės rodiklių, o tuo pačiu jų galimybės sukelti nėštumą, nei nuo moters reprodukcinio amžiaus ir galimybės išnešioti nėštumą bei pagimdyti bei kitų svarbių veiksnių", - teigiama antradienį pristatytų įstatymo pataisų aiškinamajame rašte
Be to, pataisų rengėjai teigia, kad valstybė poras įpareigoja naudotis lytinių ląstelių banko paslaugomis, bet visiškai neprisideda prie išlaidų padengimo, nes embrionų saugojimas yra atliekamas tik pacientų asmeninėmis lėšomis.
V. Čmilytė-Nielsen Seimo posėdžio metu teigė, kad kas mėnesį tokioms poroms už šią paslaugą tenka mokėti mokestį, siekiantį nuo 20 eurų. „Nebeišgalint apmokėti, visas išlaidas apmoka klinikos", - teigė Seimo pirmininkė.
„Siūlomos įstatymo pataisos suteiktų mūsų šalies piliečiams,
kenčiantiems nuo nevaisingumo ir (arba) susiduriantiems su
vaisingumo išsaugojimo klausimais, gauti mokslo įrodymais ir gerąja
klinikine praktika grįstą medicininę pagalbą, atitinkančią
pažangiose šalyse įgyvendinamas sveikatos priežiūros paslaugas,
Lietuvoje", - įsitikinę įstatymo rengėjai.
Papildyta 2021-10-12 d. 19:01 val. Už įstatymą balsavo - 70, prieš - 8, 29 parlamentarai susilaikė susilaikė. Iš viso balsavo 107 Seimo nariai.