Lietuvos žmogaus teisių centras ir dr. Labanauskas atliko pirmąjį kokybinį tyrimą apie tos pačios lyties porų gyvenimą kartu, kuris buvo pristatytas Seime. Labai ačiū jiems už sunkų darbą, ir poroms, kurios sutiko kalbėti apie savo gyvenimus.
Nuostabus darbas, kurį rekomenduočiau paskaityti.
 |
| LGBTQ+ eitynių Kaune 2021 m. rugsėjį akimirka | Arūno Griciaus nuotr. |
Simonas Bartulis
žmogaus teisių apžvalgininkas
Tyrime dalyvavo 10 tos pačios lyties porų, ir jų demografija buvo labai įvairi: nuo du dešimtmečius kartu gyvenusių iki jaunesnių, porą metų kartu gyvenančių porų.
Ataskaitoje yra daug ištraukų iš pokalbių su tos pačios lyties poromis, kurios prasideda nuo 30 psl. Galima daug cituoti, tačiau išrinkau kelis momentus, po kurių tikrai suskaudo širdį. Tai - nuoskaudos ir diskriminaciniai momentai, kuriuos patiriame mes, LGB šeimos:
„Pažįstu pakankamai vyresnio amžiaus asmenų – homoseksualių, ir pažiūrėjus į juos man toks susidarė vaizdas, kad jie visą gyvenimą kažko laukia, o gyvenimas prabėgo, ir jau pensija, senatvė, ir jau smėlis byra, o jie vis dar nesulaukia, kada galės pagyventi. Kada galės atsipūsti, atsikvėpti ir pasijausti pilnaverčiais."
„[70-metis vyras] neslėpdamas nusivylimo konstatavo, kad jau per vėlu, jau savo „atkentėjo“, o dabar jau yra „per seni“. Jis taip pat teigė, kad tai nemaloni, skaudi tema, kad nenori prisiminti, visų apkalbų, neapykantos ir nemalonumų, paminėjo ir sveikatos problemas."
„[...] ir darbe irgi negali pasakyti, nu gali pasakyti, bet nesinori kažkaip sakyt su kuo gyveni. Visada sakau, kad su sese, su pussesere, nu kažkokias nesąmones.“
„Su kelionėm susiję, jeigu užsienyje kažkas nutinka, tai mūsų nevertina kaip partnerių, mes vienas kitam – bejėgiai padėti. Jeigu koks nelaimingas atsitikimas užsienyje įvyksta, mes neturim teisės, teisinių tų svertų, kad vienas kitam galėtume padėti."
 |
| LGBTQ+ eitynių Kaune 2021 m. rugsėjį akimirka | P. Ramono nuotr. |
„[Draugas] susirgo vėžiu. Ir pavyzdžiui, gulėjo ligoninėj, tai [jo partneris] eidavo kaip pusbrolis, supranti, su tuo melu tokiu visą laiką. Nes kitaip tai jisai nepaklius pas jį, žinai. Nu mirė tas žmogus, viskas, supranti.“
„Apiplėšti mūsų namai ir mes policijoj galėjom tiktai... tik ant manęs viską rašyti. Nors nukentėjom abudu, mūsų šeima nukentėjo, bet viskas tik mano vardu buvo rašoma. Ir teismo lankymas buvo tik man vienam. Nu tai praktiškai [partnerio (-ės) vardas] buvo eliminuotas iš... iš mūsų šeimos [...]"
„[...] Tarkim, aš jeigu dingčiau kokiam mėnesiui, [partnerio (-ės) vardas] negali dalyvaut pilnavertiškai, šimtu procentų, vaiko auginime.“
 |
| Pora | jarmo.net asociatyvi nuotr. |
Problemos, kurias nurodo poros, yra begalinės. Kartais mes pamirštame, kad šeiminis statusas yra persismelkęs į visas gyvenimo sritis: nuo vairavimo mokyklų iki gyvenimo draudimo iki kelionių ir iki paveldėjimo klausimo. Neleidimas šių santykių tvarkytis taip pat, kaip tai gali daryti heteroseksualios poros, kiekvieną iš šių „detalių" mums padaro didele problema. Heteroseksualios poros jų apskritai gali net nepastebėti.
Tai aš matau ir savo gyvenime: kadangi negalime niekaip įteisinti mūsų santykių, tačiau abudu esame emigrantai, mes nuolatos jaučiamės nesaugūs dėl gyvenimo kartu. Heteroseksualios poros dažnai turi migracijos garantijų ir kitų privilegijų.
Prie to galima pridėti ir tam tikrus unikalius aspektus, kaip diskriminacija gatvėje, smurtą, santykių nutrūkimą su šeimomis, bei vidines įtampas poroje, kurios atsiranda dėl teisinio neapibrėžtumo. Pvz., vienas 64 m. vyras atvirai sakė, kaip nemalonu yra galvoti apie paveldėjimą ir „mirties dalykus" su partneriu - to daryti kitiems reikia rečiau, nes dauguma šių aspektų tvarkosi bene automatiškai.
 |
| Simonas Bartulis | Asmeninio archyvo nuotr. |
Kol visuomenė „diskutuoja" ir „ruošiasi", tos pačios lyties poroms šimtus kartų plyšta širdys, jos yra dergiamos tos diskusijos procese, jos patiria fizinį ir psichologinį smurtą, ir, blogiausia, neatgauna tų metų, kuriuos pragyvena nelygybėje. Kai kurios tos lygybės nesulaukė.
Nuostabus darbas, kurį rekomenduočiau paskaityti.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net