Praėjo 23-eri metai po to, kai jaunas homoseksualus vaikinas Matthew Shepardas buvo sumuštas, kankinamas, o galiausiai paliktas mirti. Tai tapo vienas baisiausių neapykantos nusikaltimų, surengtas iš homofobinių paskatų, Amerikos istorijoje.
 |
| 21-erių metų Matthew Shepard buvo brutualiai nužudytas 1998 metais | Matthewshepard.org |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
21-erių metų M. Shepardas studijavo Vajomingo universitete, kai jį žiauriai užpuolė 2 jauni vyrai, su kuriais jis susipažino 1998 m. spalio 6 d. Laramie mieste, Vajominge.
Šie vyrai pasiūlė jį parvežti namo, bet už tokio geranoriško pasiūlymo slypėjo žiauri klasta.
Nusikaltėliai vaikiną nuvežė į atokią kaimo vietovę, kurioje jį sumušė. Jaunuolis, tuo metu jau nugrimzdęs į komą, buvo pririštas prie spygliuotos vielinės tvoros. Vaikinas buvo apvogtas ir paliktas likimo valioje šalti.
Po 18 valandų M. Shepardą rado dviratininkas.
M. Shepardo sužalojimai buvo per sunkūs, kad gydytojai galėtų jį išgelbėti. Vaikinas niekada taip ir nepabudo po to, kai neteko sąmonės šaltame Vajomingo lauke.
Po 6 dienų jis mirė ligoninėje.
Ši žiauri ataka sukrėtė pasaulį.
Policijos tyrėjai nustatė, kad vaikinas tiek kartų buvo mušamas pistoletu, kad patyrė net keturis kaukolės lūžius, jam sutraiškytas smegenų kamienas. Ataskaitose buvo minima, kaip jo veidas buvo visiškai aplietas krauju, tiesa, jį vietomis nuplovė ašaros, kai vaikinas kęsdamas agoniją dar pajėgė verkti.
„Žinote, vieninteliai kartai, kai mačiau tokius dramatiškus sužalojimus, buvo eismo įvykiai po smūgių dideliu greičiu“, - po išpuolio BBC sakė Albanio apygardos šerifas Dave'as O'Malley.
Tai paskatino kalbėti apie tylią visuomenės toleranciją homofobijai, o Holivudo įžymybės sureagavo į tai išreikšdamos savo protestą prieš neapykantą. Štai Ellen Degeneres dalyvavo budėjime ant JAV Kapitolijaus laiptų, Madonna pateikė priekaištus Vajomingo universitetui, Eltonas Johnas atsiuntė gėlių į laidotuves, o Barbara Streisand asmeniškai paskambino į Albanio apskrities šerifo biurą pareikalaudama imtis veiksmų, jog kaltieji būtų surasti.
Kai nužudymas buvo nušviestas antraštėse visame pasaulyje, jis pagaliau išryškino tai, ką LGBTQ+ amerikiečiai jautė jau ilgą laiką ir tyliai tą kentė - jų patiriama diskriminacija buvo fizinė, smurtinė ir mirtina.
Bylą pradėjus nagrinėti teisme, visuomenė sužinojo dar vieną nemalonią tiesą: šokiruoja, tačiau tuo metu neapykantos nusikaltimų apsaugos stoka LGBTQ+ bendruomenei buvo tokia, jog neheteroseksualūs asmenys praktiškai buvo palikti vienui vieni su savo patiriamomis negandomis pykčio pritvinkusioje visuomenėje. Neįtikėtina tai, kad M. Shepardo žudikai Russellas Hendersonas ir Aaronas McKinney negalėjo būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn pripažįstant homofobinius motyvus, nes federaliniai neapykantos nusikaltimų įstatymai apėmė tik asmens rasę, odos spalvą, religiją ar tautinę kilmę.
A. McKinney advokatai bandė teigti, kad nusikaltėliai tik ketino apiplėšti auką, tačiau įvyko nužudymas, nes jis priešinosi, be to, advokatas panaudojo ir cinišką argumentą - esą kaltinamuosius išgąsdino aukos seksualinė orientacija.
Laimei, teisėjas atmetė šią sukrečiančią teisinę gynybą, o abu žudikai 2 kartus buvo nuteisti iki gyvos galvos už pagrobimą ir žiaurų nužudymą.
Vis daugiau valstijų JAV suformuoja teisinę praktiką, kad nors kaltinamieji ir tvirtina, jog esą aukos seksualinė orientacija ar lytinė tapatybė juos baugina ir dėl to šie imasi tokių brutalių veiksmų, tačiau tai nė kiek nesušvelnina jų atsakomybės