Politologai Virgis Valentinavičius ir Margarita Šešelgytė sutinka, kad dėl tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimą garantuojančio Partnerystės įstatymo projekto nėra sutarimo tarp Seimo narių ir Prezidentūros.
 |
| Gitanas Nausėda | Seimo kanceliarijos/O. Posaškovos nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Šią savaitę Gitanas Nausėda susitiko su LGBTQ+ vaiką auginančią mama Rasa Račiene. Prezidentas patarėjų lūpomis perdavė žinią visuomenei, kad homoseksualių asmenų, gyvenančių kartu, bet negalinčių įteisinti savo santykių, problemos jam žinomos. Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis pareiškė, kad šalies vadovas laikosi pozicijos, jog reikia sureguliuoti „šių žmonių" bendrą gyvenimą kartu.
„Būtų galima kalbėti apie lūžį, jeigu būtų aišku bent kiek, ką ponas prezidentas pasakė poniai Račienei. Tai tapo labai sunku suprasti. Kitas (klausimas), Raskevičiaus picos atsisakymas, (tai) jis vėlgi yra tarytum judesys priešinga kryptimi",- LRT radijui spalio 29-ąją sakė V. Valentinavičius.
Jarmo.net primena, kad Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, kuris yra vienas iš lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projekto iniciatorių, pasiūlė G. Nausėdai aptarti šį įstatymą. Prezidentui atsisakius, T. V. Raskevičius šalies vadovą pakvietė pasikalbėti „prie picos", jeigu šis pokalbio formatas jam priimtinesnis, mat prezidento patarėjas P. Mačiulis po G. Nausėdos ir R. Račienės susitikimo pareiškė jog, jog prezidentas su „šiais žmonėmis" valgo picas. Tiesa, Prezidentūra picos nepriėmė ir ją grąžino atgal į parlamentą.
„Nuoseklumo partnerystės ir mažumų teisių klausimais nematau - lygiai taip pat, kaip nematau nuoseklumo ir antivakserių atžvilgiu. Matyt, visa tai labai komplikuojasi, kad antivakserių ir anti-žmogaus teisių jėgos yra vienos ir tos pačios", - situaciją įvertino V. Valentinavičius.
Pasak politologo, G. Nausėda iki šiol neišsprendžia klausimo, kurioje visuomenės grupėje jam ieškoti palaikymo. „Jis vis dar tiki, kad populiarumo ir rinkėjų balsai yra palaikant šias jėgas. Kita vertus, besąlygiškai palaikyti šias jėgas po riaušių prie Seimo nebeišeina", - teigė politologas.
Tuo metu politologė Margarita Šešelgytė situaciją vertino kaip „kultūrinio karo" pavyzdį ir teigė, jog LGBTQ+ teisų klausimas yra gerokai „užaštrintas".
„Jeigu pasižiūrėtume iš kitos perspektyvos, kaip veikia politika, tai jeigu tu nori kažką pasiekti ir išspręsti klausimą, tai yra telkimo ir kompromisų menas. Be abejonės, visada susitikina pozicijos, kurios yra priešingos, ir sprendimas pasiekiamas kažkur viduje, nes tai atspindi visuomenės susitarimą dėl tam tikro klausimo. Tai kol kas, ką matome, tai tos pozicijos išlieka pakraščiuose", - kalbėjo M. Šešelgytė.
Anot jos, Prezidentūra nemėgina ieškoti kompromiso.