Pirmadienį turėjau garbės dalyvauti Europos Komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) organizuotame metiniame susitikime, kuriame atstovai iš skirtingų Europos Tarybos valstybių narių bei skirtingų institucijų pristatė ir aptarė LGBTQIA+ asmenų teisinę padėtį, iššūkius, su kuriais susiduriama, ir kuriamas tam tikras strategijas, bandant užtikrinti LGBTQIA+ asmenų lygiateisiškumą.
 |
| Pijus Beizaras | TJA Kauno skyriaus nuotr. |
Pijus Beizaras
LGBTQ+ teisių aktyvistas
Renginio pradžioje sveikinimo žodį tarė Bjorn Berge, Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pavaduotojas. Jis džiaugėsi progresu LGBTQIA+ asmenų teisių užtikrinimo srityje, tačiau taip pat išreiškė susirūpinimą, jog progresas yra gerokai per lėtas.
Dalyvius taip pat pasveikino Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatović. Ji sakė, kad LGBTQIA+ asmenų teisės užima itin svarbią vietą jos darbotvarkėje. Pasakojo, jog pandemija dar geriau parodė, kokia jautri bendruomenės situacija yra ištiesų ir smerkė politikus, kurie naudodami neapykantą bando susikrauti politinius dividendus.
 |
| Susitikimo akimirka | P. Beizaro nuotr. |
Europos Sąjungos lygybės komisarė Helena Dalli pristatė statistiką, kurioje atskleidžiama, jog tik 11 proc. neapykantos nusikaltimų aukų praneša apie tai atsakingoms institucijoms turėdami omenyje, kad pranešus greičiausiai vis vien niekas nebūtų pasikeitę. Ji taip pat pabrėžė, jog kai kurios valstybės neskiria pakankamai išteklių, kad būtų galima efektyviai užtikrinti kovos su neapykantos nusikaltimais strategijos įgyvendinimą.
Susitikimo metu teko išgirsti 2 itin asmeniškus ir jautrius liudijimus, kurie atskleidžia itin sudėtingą ir liūdną Europoje prieglobsčio prašančių LGBQIA+ asmenų kasdienybę. Elementarus atjautos ir žmogiško supratimo nebuvimas tokioje situacijoje kuria bereikalingus sunkumus ir begalines biurokratines pinkles. Toks dirbtinis barjerų statymas yra visiškai nejautrus ir neatsakingas. Asmenys, bėgantys nuo persekiojimo savo šalyje, susiduria su priešiškumu Europoje.
Liudijimuose buvo galima išgirsti, kokius sudėtingus ir dažnai žiaurius dalykus teko praeiti žmonėms, kurie tik ieškojo saugios užuovėjos. Gyvenimas gatvėje ir kūno pardavinėjimas tam, jog galėtum finansuoti savo prašymą patekti į ES, artimų draugų mirtys, dėl kurių kalti ilgi ir keblūs procesai.
Pareigūnai, liepiantys nusirengti, kad galėtų patikrinti tavo lytį, pajuokos ir žeminimai. Asmeniški klausimai apie lytinius santykius, jų tipą, kūno vietas, kurios buvo liestos, tam, kad nustatyti, ar žmogui iš tiesų gresia pavojus šalyje, iš kurios atvyko. Retoriniai pamąstymai, jog biseksualiems asmenims negrėstų joks pavojus, jei jie santykiautų tik su priešingos lyties partneriais.
Tai yra tik keletas pavyzdžių iš dviejų ilgų ir detalių liudijimų apie LGBTI+ prieglobsčio prašytojų situaciją norint užsitikrinti galimybę pasilikti ES. Lietuvai šiuo metu tai yra kaip niekad aktuali tema.
Atstovė iš Lenkijos pristatė liūdną realybę mūsų kaimyninėje valstybėje, kur žmogaus teisių aktyvistai yra persekiojami, sulaikomi namuose, šeštą valandą ryte, teisiami už nusikaltimus, kurių jie nėra padarę. Ji minėjo, kad žmogaus teisių apsauga - tai elementariai neegzistuojantis dalykas, paliekantis žmones nežinioje ir baimėje.
Viena aktyvistė, siekdama atkreipti dėmesį į LGBTQIA+ paauglių savižudybes, raudonais dažais ant švietimo ministerijos pastato užrašė nusižudžiusiųjų vardus. Šiuo metu jai gresia iki aštuonių metų įkalinimas už istorinio pastato suniokojimą, kai dažai nuo sienų paprasčiausiai nusiplovė.
Susitikime taip pat dalyvavo atstovė iš Europos Žmogaus Teisių Teismo. Ji trumpai apžvelgė jau priimtus teismo sprendimus, o taip pat bylas, kurios dar laukia savo eilės. Buvo kalbama apie teismo ir jo sprendimų svarbą, nuosprendžių įgyvendinimą ir pačio teismo funkciją bei įgaliojimus.
Pranešimą susitikime skaičiau ir aš. Pristačiau bylos Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teisme atvejį ir procesus, kurie vyksta Lietuvai tariamai įgyvendinant teismo sprendimą.
Renginio dalyviams taip pat papasakojau apie įtemptą žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos poziciją, nepriimtą partnerystės įstatymą, politikų viešai skatinamą neapykantą LGBTQIA+ bendruomenės atžvilgiu ir daug kitų svarbių dalykų.
Po Europos žmogaus teisių teismo sprendimo Lietuva buvo akylai stebima. Buvo sudarytas veiksmų planas, kurį vykdant valstybė gali būti perkelta į standartinę procedūrą, kas reikštų padidinamojo stiklo atitraukimą nuo keblios žmogaus teisių padėties šalyje. To šiuo metu yra ir siekiama, tačiau, pažadu, padarysiu viską, kad tai nenutiktų, nes tam dar ne laikas, situacija Lietuvoje tikrai nepasitaisė tiek, kad būtų galima numoti ranka ir judėti toliau.
Reziumuojant, buvo labai produktyvus susitikimas, leidęs užmegzti naujų kontaktų, ateityje padėsiančių atliekant labai svarbų ir didelį darbą, tai yra, užtikrinant, kad visi Lietuvoje gyvenantys asmenys galėtų jaustis lygiais ir lygiaverčiais valstybės piliečiais.
ES nėra tik ekonominė sąjunga. Tai ir kultūrinė sąjunga. Jeigu paimtume euro monetą, taip, vienoje pusėje matytume ekonominį aspektą, tačiau kitoje - skirtingus kultūrinius aspektus iš skirtingų sąjungos valstybių, kurie yra išsimaišę po visas valstybes nares ir rodo kultūrinę įvairovę.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net