Tam tikros rinkėjų grupės nusivylė valdančiąja dauguma dėl neįgyvendinamų politinių sprendimų: vieni piktinasi tuo, kad vis dar neratifikuota Stambulo konvencija, iki šiol nepriimtas Partnerystės įstatymas, kuris leistų tos pačios lyties asmenų poroms įteisinti savo santykius, kiti siunta, jog apie šiuos klausimus išviso kalbama. Politologė Ainė Ramonaitė atkreipia dėmesį, kad dalis Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių (TS-LKD) partijos rėmėjų nepatenkinti koalicija su Laisvės partija, siekiančia pokyčių žmogaus teisių srityje.
 |
| Koalicijų sudarančios politikės stebi krentančius reitingus | Jarmo.net koliažas (Seimo kaceliacijos nuotr.) |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Reitingai slenka žemyn
Politologė Ainė Ramonaitė „Žinių radijo" laidoje „Dienos klausimas" teigė, kad Vyriausybės populiarumas krenta.
Tą patvirtina ir rinkėjų apklausos. Lrytas.lt užsakymu rugsėjo 9-16 dienomis atlikta „Vilmorus" apklausa parodė, kad premjerą Ingridą Šimonytę palankiai įvertino 33,1 proc. gyventojų, nepalankiai - 46,9 proc. rinkėjų. Tuo metu Aušrinę Armonaitę palankiai vertina 14,3 proc. apklaustųjų, nepalankiai - 59,8 proc. Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen palankiai vertinančiųjų - daugiau nei nepalankiai. Ji užsitikrinusi 40,3 proc. gyventojų palaikymą, tiesa, ją nepalankiai vertina 32,1 proc. rinkėjų.
 |
| Viktorija Čmilytė-Nielsen | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Lrt.lt skelbia, kad I. Šimonytės ir V. Čmilytės-Nielsen reitingai sumažėjo. Lyginant su gegužės pabaigoje vykusia apklausa, 9 proc. nukrito gyventojų dalis, palankiai vertinančią premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neteko 7 proc. palaikančių gyventojų.
Keblumų kelia Stambulo konvencija, Partnerystės įstatymas
Politologė A. Ramonaitė, kalbėdama „Žinių radijuje" prognozuoja, kad reitingai artimiausiu metu kilti neturėtų.
 |
| Seimas | O.Posaškovos/Seimo kanceliarijos nuotr. |
„Kokios rinkėjų grupės nusivilia dabartine Vyriausybe, tai aš tikrai matau prielaidų, kaip galėtų mažėti parama tai Vyriausybei ir kol kas nelabai matau prielaidų, iš kur ji galėtų didėti", - sakė ji.
Politologė teigė, kad konservatorių elektoratą sudaro kelios skirtingos grupės, viena jų - krikščioniškasis elektoratas. Tuo metu dabartinė partijos valdžia labiau liberali. „Bet krikščioniškasis flangas tai jis ryškiai nepatenkintas pačia koalicija ir sakykim, kad ir ne iš Tėvynės sąjungos, bet iš koalicijos ateinančiomis iniciatyvomis, kaip Stambulo konvencijos ratifikavimas, Partnerystės klausimai ir panašūs dalykai. Tai ta dalis tikrai gali atkristi vien dėl to, nes dabar Tėvynės sąjunga tiesiog siejama su Laisvės partija. Liberalų sąjūdis nuosaikesnis", - kalbėjo A. Ramonaitė.
 |
| Aušrinė Armonaitė | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Anot jos, ištikimiausi konservatorių rinkėjai - tyleniai, nes suvokia, kad Vyriausybės kritika gali būti palanki Rusijai.
„Bet klausimas, kiek tylėjimas ir kantrybė tęsis", - dėstė ji.
A. Ramonaitė sakė, kad jaunieji rinkėjai pasiskirstę tarp Laisvės partijos ir TS-LKD. Jiems gali būti daroma įtaka socialiniuose tinkluose.
 |
| Ingrida Šimonytė | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Visuomenėje - įtampa
„Vilmorus" direktorius Valdas Gaidys „Žinių radijui" teigė, kad rugpjūčio mėnesio pradžioje ženkliai sumažėjo Vyriausybės reitingai. Anot jo, daugelio politikų reitingai smuko - tai tapo tendencija, nes visuomenėje jaučiasi nepasitenkinimas dėl migracijos krizės. Tiesa, problemų kyla dėl skiepų. Jis mano, kad reitingai turėtų po kurio laiko kilti.
Rugsėjo mėnesį portalui lrt.lt politologas Ignas Kalpokas teigia, kad Seime aštriu klausimu liks ir lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektas.
 |
| 2021-ųjų metų „Kauno Pride" akimirka | Arūno Griciaus nuotr. |
I. Kalpokas pridūrė, kad „populiarumas tokių iniciatyvų kaip Partnerystės įstatymas yra menkas", lemiantis ir rinkėjų reitingus.
Dar liepos mėnesį vertindamas kritusius konservatorių partijos reitingus Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas teigė, kad TS-LKD neatsisprendžia, ar eina konservatyvia, ar liberalia kryptimi. „Mano manymu, polinkis į liberalumą jai yra pavojingas, nes tai būtų trečia liberali partija Lietuvoje, o liberalių rinkėjų tiek nėra“, – portalas lrytas.lt cituoja profesorių.
Per daug neigiamos informacijos
O štai „Žinių radijuje" kalbėjęs komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas atkreipė dėmesį, kad užgriuvęs neigiamos informacijos srautas apie Seimą ir Vyriausybę visuomenę tarytum apakino. „Nematome jos teigiamų darbų turint omenyje ir žadėtas reformos, visi kiti žadėti sektoriai visiškai išnykę iš viešosios erdvės. Be to, visuomenės nuovargis po pandemijos, kuri dar nesibaigia ir baimė dėl to, kas bus toliau, lemia, kad tenka ieškoti, kas dėl to kaltas ir lengviausia atsisukti į valdančiuosius ir sakyti, kad jie kažko nepadarė", - sakė jis.
 |
| 2021-ųjų metų „Kauno Pride" akimirka | Arūno Griciaus nuotr. |
Ekspertas teigė, kad esant visuomenėje įtampai, kuri šiuo metu pasireiškė žmogaus teisių srityje, gali kilti nepasitenkinimas. „Atsiminkime Stambulo konvenciją, atsiminkime Partnerystės įstatymus ir panašius dalykus. Kai tai sudedama į vieną vietą, visą laiką atsiras politikų, visą laiką atsiras interesų grupių, kurios pasinaudos tokia proga, kai visuomenėje tokia įtampa", - kalbėjo jis apie naujai suburtą šeimų maršo, besipriešinančio LGBTQ+ teisėms, judėjimą.
Atsiribojo nuo „Laisvės partijos"
Valdančiaisiais nusivylę ir kai kurie LGBTQ+ bendruomenės nariai. LGBTQ+ Lyderio apdovanojimą spalio 9-ąją pelnęs režisierius Romas Zabarauskas rugpjūtį paskelbė apsiribojantis nuo „Laisvės partijos" bei ja nebepasitikintis.
Jis piktinosi Tomo V. Raskevičiaus ir A. Armonaitės veiksmais, kai Partnerystės įstatymas diskutuojamas su Bažnyčia, ieškoma „įvairiausio plauko" kompromisų.
R. Zabarauskas teigė, kad viešoji erdvė suteikiama neonaciams, bet ne LGBTQ+ bendruomenei, kuriai Partnerystės įstatymas išties aktualus.
Bijo, kad kris reitingai
Kai kurie Seimo nariai neslėpė, kad ne visi politikai balsuoja už LGBTQ+ įstatymams naudingus įstatymus bijodami, kad nukirs jų reitingai
Gruodžio mėnesį Seimui atmetus Partnerystės įstatymą po teikimo, TS-LKD frakcijos narys Andrius Navickas portalui lrytas.lt teigė: „Kad pas mus atsirado žmonių, kurie galbūt prieš tai tikėjosi gauti daugiau postų, galbūt bijojo, kad regionuose pasirodys labai nepopuliaru balsuoti už Partnerystės projektą. Jie, 13-15 žmonių, labai aiškiai pasakė, kad nebalsuos <...>“
Tikimasi, kad Partnerystės įstatymo projektas į Seimą grįš rudens sesijoje, o štai Stambulo konvencijos, kaip teigė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, parlamentas šiais metais nesvarstys.