21-erių metų Rimas Prokopovičius, Vilniaus universitete studijuojantis molekulinės biologijos bakalaurą, tapo Universiteto LGBT+ grupės pirmininku. Vaikinas sako, kad LGBT+ grupė plėsis Kaune. Anot jo, šiuo metu yra svarbus kiekvieno žmogaus politinis aktyvumas, o ypač organizacijų, todėl Universiteto LGBT+ grupė ir toliau reikš savo poziciją politiniais ir visuomeniniais klausimais, susijusiais su LGBTQ+ teisių gynimu.
 |
| Rimas Prokopovičius | Universiteto LGBT+ grupės nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Vilniaus Universiteto tikslas yra turėti ne tik gerą akademinį išsilavinimą turinčius studentus, bet ir asmenis, kurie aktyviai įsitraukia į politinės padėties gerinimą Lietuvoje bei visokiausias aktyvizmo akcijas ar savanorystes", - įsitikinęs naujasis Universiteto LGBT+ grupės primininkas
-Kokius tikslus esate užsibrėžęs pasiekti eidamas pirmininko pareigas? - jarmo.net pasiteiravo R. Prokopovičiaus.
-Neseniai įkūrėme ir Kauno skyrių, tai buvo neformali LSMU (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, - jarmo.net) LGBT+ grupė, kuriai pasiūlėme prie mūsų prisijungti. Tai bandysiu sukurti tvirtą Universiteto LGBT+ grupės Kauno skyrių kartu su naujai atsiradusiais kolegomis.
 |
| Rimas Prokopovičius | Asmeninio archyvo nuotr. |
Tačiau išeinant iš organizacijos vidaus turiu gan ambicingų tikslų. Vienas iš pagrindinių tikslų yra plėsti mūsų, kaip organizacijos vardą, tai bandysiu pasiekti sudarydamas glaudžius ryšius su kitomis liberaliomis organizacijomis bei įsitraukdamas į jų veiklą.
Mes priklausom LiJOT, VJOSAS bei IGLYO organizacijoms ir tikiuosi pastatyti tvirtus tiltus su šiomis organizacijomis.
Taip pat, šiomis dienomis, kaip niekad yra svarbus kiekvieno žmogaus politinis aktyvumas, o ypač organizacijų. Tikiuosi aktyviai galintis reikšti savo nuomonę politiniais klausimais, pagal nustatytas mūsų organizacijos vertybes bei organizacijos vardu išreikšti poziciją tam tikrais politiniais klausimais, jog neteisybė, ypač žmogaus teisių sferoje nebūtų ignoruojama.
Be abejo, svarbu ir toliau plėsti mūsų bendruomenę ir pritraukti kuo daugiau aktyvių narių į mūsų organizaciją – to aš ir sieksiu
 |
| 2021 m. „Kauno Pride" akimirka | Vincento Kašėtos nuotr. |
-Kodėl Universiteto LGBT+ grupė yra svarbi Vilniaus universitetui?
-Viskas prasidėjo nuo to, jog mūsų grupė susidarė keliems žmonėms atsiskyrus nuo Vilniaus universiteto Studentų atstovybės „Be Etikečių“ programos. Buvo kuriama tolerantiška organizacija, kurios nariai tuo metu buvo vien iš Vilniaus Universiteto Turimas ryšys su VU mums yra labai svarbus ir manau, jog tai yra abipusis dalykas.
Svarbu kalbėti LGBT+ temomis aukštosiose mokyklose bei kitose mokymo įstaigose, Vilniaus Universiteto tikslas yra turėti ne tik gerą akademinį išsilavinimą turinčius studentus, bet ir asmenis, kurie aktyviai įsitraukia į politinės padėties gerinimą Lietuvoje bei visokiausias aktyvizmo akcijas ar savanorystes. VU nori, jog jų studentai turėtų lygias galimybes, kad ir iš kokios padėties esame kilę. Manau kiekvienam universitetui turėtų būti svarbu ne tik savo srities profesionalus išugdyti, o tokius žmones, kurie būtų veiklūs ir kompetentingi kitose srityse
-Kiek narių jungiate?
-Oficialių organizacijos narių turime virš 230, o „Facebook“ platformoje mus seka 1538 žmonės. Tai irgi laikau kaip Universiteto LGBT+ bendruomenės dalimi
-Kiek laiko dalyvaujate šios grupės veikloje ir kaip prie jos prisijungėte?
-Šioje organizacijoje esu jau daugiau nei pusantrų metų Prie jos prisijungiau gavęs kvietimą iš mano tuomet buvusios kursiokės bei draugės Ados Balčiūnaitės, iš kurios ir perėmiau pirmininko poziciją dabar.
 |
| Ada Balčiūnaitė anksčiau ėjo Universiteto LGBT+ pirmininkės pareigas | Jono Valaičio/jarmo.net nuotr. |
Kvietimas buvo sudalyvauti viename iš Universiteto LGBT+ renginių „Speed D(eb)ating“, o po to nedvejodamas nuėjau į biuro susirinkimą.
Pirmasis susirinkimas, kuriame dalyvavau, mane pakerėjo, pagaliau jaučiausi visiškai atviras ir suprastas žmonių tarpe.
Visi buvo užsidegę organizuoti renginius bei šviesti žmones apie LGBT+. Šios organizacijos žmonės tikrai žino, kaip sukurti jaukią atmosferą naujokams bei visi mūsų grupės nariai visada yra pasiruošę padėti vieni kitiems.
Jaučiausi tikrai pakylėtas ir nuo to momento tapau aktyviu šios organizacijos nariu.
-Kokius pagrindinius iššūkius matote LGBT+ teisių srityje, kurioje specializuojasi jūsų vadovaujama grupė?
Apie tai turėjome daug diskusijų. Didžiausios problemos, kurias matome šių dienų Lietuvoje, „Queer" žmonių teisių klausimais, yra tai, jog homoseksualios poros negali tuoktis, turėti vaikų, o ypač progresą stabdantis tradicinės šeimos apibūdinimas. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas yra didžiulė kliūtis jauno LGBT+ bendruomenėje esančio vaiko gyvenimui Lietuvoje.
Didžiausias sunkumas su kuriuo, manau, dauguma panašių situacijų susiduria yra tai, kad labai sunku įtraukti žmones į politinę veiklą, ypač žmogaus teisių srityje.
Labai akivaizdžiai matosi, jog daugumai žmonių yra labai paprasta numoti ranka į diskriminaciją ar neapykantą, išreikštą socialiniu ar teisiniu požiūriu, nes „tai manęs neliečia“ ir „ne man spręsti tokias problemas“. Tačiau norėčiau priminti, jog žmogaus teisės ir jų užtikrinimas yra aktualus visiems žmonėms, - įsitikinęs pašnekovas.