LGBTQ+ vaiko teta Lina Plieniūtė teigia: „Kai mūsų artimoje aplinkoje atsirado LGBTQ+ vaikas, pradėjau ieškoti informacijos, kiek galiu padėti padėti tėvams ir pačiam vaikui. Netikėtai pamačiau LRT laidą „Spalvos", kurioje kalbėjo Rasa (Račienė), Jolanta (Vaitiekūnienė), kiti LGBTQ+ vaikus turintys tėvai. Sužinojau apie LGBTQ+ artimųjų palaikymo grupę. Pasiprašiau į ją". Šis sprendimas pašnekovei buvo lemtingas - įsitraukusi į LGBTQ+ asmenis palaikančių žmonių būrį, ji tapo viena iš šią savaitę įkurtos organizacijos steigėjų.
 |
| Lina Plieniūtė | Asmeninio archyvo nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Padės gauti mokslu pagrįstą informaciją
„Lietuvos ryto" televizijos laidoje „Nauja diena" moteris teigė, kad šią savaitę oficialiai pradėjusios veikti organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus" pagrindinis tikslas - emociškai padėti tėvams, auginantiems arba turintiems LGBTQ+ vaikus.
„Tokia mintis įkurti šią organizaciją kilo seniai. Jolanta Vaitiekūnienė pasakojo apie šią idėją. Ir pagaliau ji tapo realybė, nes atsirado drąsių mamų, kurios žengė pirmą žingsnį. Mes esame šios nevyriausybinės organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus" iniciatorės", - sakė L. Plieniūtė.
Ji teigė norinti skleisti žinią, kad yra palaikančių tėvų, turinčių LGBTQ+ vaikus. „Jie tikrai ne vieni. Ir jeigu kažkur regione mama sužino žinią, kad jos vaikas - LGBTQ+ narys, tai nėra pasaulio pabaiga. Tai normalūs vaikai. Galės kreiptis, sužinoti informaciją, susipažinti su šeimomis. Taip pat mūsų organizacijos tikslas - švietėjiška pagalba, edukacinė veikla. Padėsime gyventojams gauti tikslą, objektyvią, moksliškai pagrįstą informaciją apie LGBTQ+ žmones, kad nereikėtų vadovautis nuogirdomis, baimių padiktuotomis nuostatomis", - kalbėjo L. Plieniūtė.
„Kam demonstruotis?"
LGBTQ+ vaiko teta dėstė, kad visuomenėje šiuo metu jaučiamas susipriešinimas. „Prie visuomenės, kuri nustatančiusi priešiškai - nes yra tikrai piktai nusistačiusių žmonių - ar mes prieisime, pasieksime jų širdis, aš nežinau ", - aiškino L. Plieniūtė.
Ji teigė, kad šiuo metu LGBTQ+ bendruomenė susiduria su tuo, jog negali išreikšti savo jausmų. Anot jos, labai natūralu, kai vyras palydi žmoną iki darbo, pabučiuoja, o štai tos pačios lyties asmenys tokiose situacijose gali jaustis nesaugiai, nes taip elgdamiesi patiria užgauliojimus. „Būna fizinio smurto, persekiojimo. Pastebėjau, kad daug neapykantos yra internetinėje erdvėje", - aiškino pašnekovė.
Tačiau kartu moteris pabrėžė, kad yra žmonių, kurie tiesiog neturi informacijos arba bijo palaikyti, nes gali sulaukti aplinkinių neigiamos reakcijos. Yra ir tokių, kurie palaiko LGBTQ+ bendruomenę, bet liepia jai nesidemonstruoti.
„O kaip tu išsakysi savo problemą „nesidemonstruodamas"? Reikia „demonstruotis", parodyti, nes nė viename kelyje nieko nepasieki, jeigu neiškeli šios problemos dėl žmogaus teisių. Tas pats ir su moterų teisėmis - jeigu jos būtų nėjusios, nesakiusios, „nesidemonstravusios", tai mes ir toliau būtume kamputyje be jokių teisių. Taigi, ir ši bendruomenė (LGBTQ+) nori būti lygūs piliečiai", - įsitikinusi L. Plieniūtė.
Daug kalbasi
Be kita ko, organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus" viena steigėjų papasakojo ir savo istoriją. Ji teigė, kad šeima - tolerantiška, suvokia žmogaus teisių svarbą, bet vienas jos sūnų nusiteikęs prieš LGBTQ+ žmones.
„Ir tai labai skaudina. Bet kadangi jis dar labai jaunas, gal tai pasikeis. Daug kalbame", - teigė L. Plieniūtė.
LGBTQ+ vaiko teta tikino, kad šeimos nariai, sužinoję apie neheteroseksualią artimojo orientaciją, dažniausiai neigia šią žinią, mano, kad tai tėra „išsigalvojimas". Tuomet tai mėginama spręsti net kreipiantis į gydytojus, nors nei homoseksualumas, nei biseksualumas nėra liga ar sutrikimas.
Pasak pašnekovės, kai kurie žmonės mano, kad LGBTQ+ asmenis reikia uždaryti. „Man labai liūdna dėl savo giminaičių tokių pasakymų. Neturėtų būti šito. Suprantu, kad nuomonė gali būti visokia, bet jeigu LGBTQ+ žmonių yra tavo artimoje aplinkoje, tu bent patylėk ir dar labiau neskaudink", - kalbėjo L. Plieniūtė.