Kol Lietuvoje vis dar trūksta politinės valios įtvirtinti kokybišką lyčiai neutralų Partnerystės institutą (su LGL inicijuotais Žmogaus teisių organizacijų koalicijos siūlymais Partnerystės įstatymo projektui galite susipažinti ČIA) LGL toliau nuosekliai telkia pastangas siekiant įtvirtinti aukštesnį tos pačios lyties šeimų teisių ir apsaugos standartą Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos reguliavimo rėmuose.
 |
| V. Simonko - LGL vadovas | LGL/Augusto Didžgalvio nuotr. |
Monika Antanaitytė, lgl.lt
office@gay.lt
LGL kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis iš Čekijos, Lenkijos ir Bulgarijos, bendradarbiaudama su tarptautine advokatų kontora Dentons, gavo Europos Žmogaus Teisių Teismo leidimą pateikti komentarus byloje Relu-Adrian Coman and Others v. Romania (peticijos numeris 2663/21).
Europos Žmogaus Teisių Teismui pateiktas dokumentas atskleidžia, jog dėl skirtingo tos pačios lyties asmenų šeimos teisių reglamentavimo įvairiose Europos šalyse, tos pačios lyties šeimos susiduria su praktinėmis problemomis tiek savo pilietybės šalyse, tiek užsienyje. Lietuvos pilietis sudaręs tos pačios lyties santuoką su užsienyje, negali įgyvendinti savo pilietinės pareigos ir šį juridinį faktą registruoti Lietuvos nacionalinėje sistemoje. Tuo tarpu Čekijos nacionalinėje sistemoje užsienyje sudaryta tos tos pačios lyties santuoka gali būti registruojama tik kaip partnerystė. Tai lemia teisinės sistemos neefektyvumą ir neužtikrintumą, ypatingai jautrioje padėtyje atsiduria tos pačios lyties šeimose auginami vaikai.
Čekijoje, kurioje jau veikia Partnerystės institutas, užsienyje santuoką sudariusių asmenų turtas neįgauna bendrosios jungtinės nuosavybės statuso, taigi tai sukelia realias praktines kliūtis abiem sutuoktiniams užtikrinti savo turtines teises, ir, tuo pačiu, ekonominį stabilumą. Taip pat skirtingai nei sutuoktiniai, Čekijoje tos pačios lyties poros neįgauna teisės į papildomas nedarbo dienas partnerystės sudarymui, tuo tarpu skirtingos lyties poros turi teise į dvi nedarbo dienas santuokos sudarymui. Taigi asmenys sudarydami tos pačios lyties santuoką ar partnerystę šalyje, kur tokia galimybė egzistuoja, turi papildomai išanalizuoti teisinę aplinką ir šalies, kurioje jie ketina gyventi. Tai lemia papildomas finansines sąnaudas, kokių nepatiria skirtingos lyties sutuoktiniai, lemia diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu atsiradimą bei užkardo galimybes tinkamai realizuoti Europos Sąjungos piliečiams ir jų sutuoktiniams garantuojamą judėjimo laisvę.
Dokumente praktiniais pavyzdžiais iliustruojamos Čekijoje jau veikiančio Partnerystės instituto spragos ir nepakankamumas siekiant tinkamai užtikrinti LGBTI asmenų šeimos teises, atskleidžiama būtinybė nediskriminaciniu tos pačios lyties poroms būdu įtvirtinti “šeimos narių” teisinę sąvoką, argumentuojama, kodėl santuokos lygybė padėtų išspręsti šiuo metu egzistuojančias problemas ir tinkamai įtvirtinti nedriskriminacijos principą.
Šeimos teisių pripažinimas tos pačios lyties poroms svarbus ne tik judėjimo laisvės kontekste, bet kalbant apie įvairias kasdienes situacijas, įskaitant ir mokestines prievoles, pavyzdžiui sutuoktinių vienas kitam dovanojamas turtas nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesču, pergyvenęs sutuoktinis yra atleidžiamas nuo paveldimo turto mokesčio. Santuokos institutas užtikrina daugybę kitų materialinių, procesinių ir institucinių garantijų, kurios yra neprieinamos tos pačios lyties poroms.
Tos pačios lyties porų bendras gyvenimas nėra niekaip reglamentuojamas Lietuvoje ir išlieka fakto, bet ne teisės klausimu. Tai lemia elementarių teisinių garantijų trūkumą, pavydzdžiui, nesant išankstinio notariškai patvirtinto įgaliojimo, užkardo vienam iš faktinių partnerių galimybę sužinoti informaciją apie kito susirgusio faktinio partnerio sveikatos būklę, arba atstovauti jo interesus.
Pavyzdžiui, Bulgarijoje ir Lietuvoje, tos pačios lyties asmenys, net ir sudarę teisėtą santuoką ar partnerystę užsienyje, susiduria su dilema dėl savo šeiminės padėties pripažinimo oficialiose dokumentuose, pavyzdžiui, teikiant duomenis teisėsaugos institucijoms ar duomenis, viešinant informaciją interesų konflikto deklaracijose, nes nacionalinėje sistemoje neegzistuoja tos pačios lyties sutuoktinių teisinė kategorija.
Valstybėms nesugebant užtikrinti tos pačios lyties porų šeimos teisių didina teisinį ir socialinį jų pažeidžiamumą, ženkliai riboja judėjimo laisvę Europos Sąjungos viduje, sukelia įvairių iššūkių šioms poroms skirtingais jų gyvenimo kartu etapais, veikia prieš šeimos ryšių formavimąsi ir skatina tos pačios lyties porų stigmatizavimą bei diskriminaciją. Galimybės naudotis kiekvieno piliečio teisėmis neturėtų priklausyti nuo partnerio lyties, visi žmonės turėtų turėti teisę sudaryti santuoką, užsiimti ekonomine veikla ar judėti visoje Europoje nepatirdami diskriminacijos dėl lyties ar seksualinės orientacijos.
Adrian Coman jau laimėjo bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, joje suformuluota taisyklė sąlygojo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. nutarimą byloje Nr. 16/2016, iš dalies įtvirtinantį tos pačios lyties asmenų šeimos teisių pripažinimą siaurame Europos Sąjungos judėjimo laisvės kontekste, t.y. tos pačios lyties sutuoktiniui siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu.
2020 m. LGL su tarptautiniais partneriais taip pat pateikė komentarus EŽTT byloje Buhuceanu and Ciobotaru v. Romania (peticijos nr. 20081/19).