2016 m. aš su žmona susituokiau jos tėvų namuose Aliaskoje. Ceremonijai vadovavo jos mama - JAV žmonės gali gauti oficialų leidimą vadovauti ceremonijai ir sutuokti žmones. Kaip dvasininkai panašiai. Jos mama tokį leidimą turi (beje, ir mano žmona Davya tokį turi).
Asmeninio archyvo nuotr. |
Lina Žigelytė
Humanitarinių mokslų daktarė
Savo santuokos liudijimą prieš balių namuose pasiėmėm „Fairbanks" rotušėje, visiems viską pasirašius nešėm atgal, ten jis užštampuojamas ir nuo tada esam oficialiai susituokusios. Nuo 2016 m. lapkričio 24 dienos.Porai dienų praėjus, aš pridaviau dokumentus žaliai kortai, ji leidžia man neribotą laiką gyventi ir dirbti JAV. Laikiną kortą gavau greitai, o ilgalaikę - po poros metų. Taigi kas pasikeičia susituokus? Galiu dirbti ir gyventi, nors nesu amerikietė. Galiu naudotis savo žmonos socialinėmis garantijomis, o ji - mano, pvz. sveikatos draudimu (JAV sveikatos draudimas suteikiamas per darbdavį). Turiu priėjimą prie žmonos sveikatos istorijos, o ji - prie mano. Ligoninėje galiu ją aplankyti, o ji - mane. Drauge galim įsigyti turtą, gauti paskolas, turim draudimus mirties atvejui, tada abi gautume išmokas. Man lengviau kirsti sieną, pareigūnai nebežiūri į mane kaip pavojingą imigrantę. Jei turėtume vaikų, mūsų vaikai nebūtų antrarūšiai, drauge galėtume eiti į tėvų susitikimus, tvarkyti dokumentus. Galų gale, - jei skirtumėmės, visas turtas yra bendras, tai jį dalintume.
Ką bandau pasakyti yra tai, kad ne tiek svarbu kur tuoktis. Vat ka tik paklausiau žmonos, nupasakojus, kas vyksta Lietuvoje. Ji sako, jai nesvarbu. Abi sutikom, kad svarbu, kas vyksta po to. O po santuokos vyksta daug.
Nespėjau suskaityt visų dalykų apie naują Partnerystės įstatymo projektą. Bet jei teisingai suprantu, tendencija yra daryti viską, kad po tuoktuvių tokios poros kaip aš su žmona būtume kiek įmanoma labiau antrarūšės. Ir tai yra sumauta istorija.
Savaitgalį su žmona eisim „FB" live. Parodysim namus, šunį, aptarsim Lietuvos nesąmones. Ji už mane vyresnė, tai mačius daug, turi ką papasakot. Šuo tikras. Loja, valgo, žaidžia. Panašu, kad Lietuvoje mūsų šuniui kol kas lengviau būtų paprasčiau gyventi nei mums. Nereiktų kasdien įrodinėti, kad yra šuo. Lietuvoje mums dar ilgai teks įrodinėti, kad esam iš tiesų susituokusios, kad iš tiesų esam pora.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net