Kaune rugsėjį įvykusios LGBTQ+ eitynės ateityje gali būti surengtos ir kituose Lietuvos miestuose, ne tik Vilniuje ar laikinojoje sostinėje, Universiteto LGBT grupės laidoje „Aš ne prieš juos, bet..." teigė „Kauno Pride" organizatorės.
 |
| „Kauno Pride" akimirka | P. Ramono nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Prieš mėnesį įvykęs „Kauno Pride" ilgam įžiebė džiaugsmą LGBTQ+ žmonių širdyse. Pavyko suorganizuoti eitynes mieste, garsėjančiame ne itin palankia aplinka „kitokiems". Pavyko nepaisant to, jog tam kelią užkirsti siekė iš pradžių leidimo nesuderinusi Kauno miesto savivaldybė, o meras Visvaldas Matijošaitis juokėsi iš savo paties nevykusio pokšto apie tai, kad neva gėjai dvokia.
 |
| „Kauno Pride" akimirka | P. Ramono nuotr. |
Emocijos, darbai ir vienybė
Po rugsėjo 4-ąją įvykusių eitynių jas organizavę LGBTQ+ teisių aktyvistai, manoma, turėjo laiko atsikvėpti, tačiau iš tiesų tai nėra visiška tiesa. Pasirodo, kad savanoriškai eitynes organizavę žmonės aukojo savo darbą, kurį reikia padaryti dabar tam, jog pragyventų. Vis tik vienos iš eitynių organizatorių Danielė Liepa-Bodrije ir Vika teigė, kad „Kauno Pride" tema dar ilgai nesibaigs, o visuomenė taip pat nesustos diskutuoti ir apie LGBTQ+ asmenis, tad tai nenuėjo veltui.
Jos džiaugėsi, kad „Kauno Pride" praėjo pakankamai smagiai - priešiškai nusiteikę asmenys, ėmęsi viešosios tvarkos pažeidimų, buvo sulaikyti pareigūnų.
 |
| „Kauno Pride" akimirka | P. Ramono nuotr. |
„Pasijautė, kad kai susibūrėme, nebuvo taip baisu", - kalbėjo D. Liepa-Bodrije.
O štai Vika kalbėjo, kad prie eitynių prisidėjo apie 30 organizatorių. „Man asmeniškai ir nemažai mūsų teko šiek tiek nustumti darbus, iš kurių gyvename, į šonus. Nebuvo emocinio gebėjimo paimti daugiau. Taigi, neturėjau laiko stabtelėti, nes po „Pride" mane pasitiko darbai", - sakė Vika.
Tačiau pagalvojusi apie tai, kas ją LGBTQ+ eitynių metu pradžiugino labiausiai, ji prakalbo „Kauno Pride" pasijutusia vienybe. „Laikiausi, kad neapsižliumbčiau kaip vaikas", - apie užplūdusias stiprias emocijas pasakojo pašnekovė.
„Kauno Pride" metu aidėjo šūkiai „Mes esame visur", „Tyla lygu mirtis".
 |
| „Kauno Pride" akimirka | P. Ramono nuotr. |
„Šie šūkiai atsirado atsižvelgiant į kontekstą, kas vyksta Lietuvoje, nes buvo labai dažnas naratyvas, kad mūsų nėra, kad nereikia teisių, kovoti, nes gėjų Lietuvoje tik 100", - aiškino D. Liepa-Bodrije ir prisiminė Laisvės alėjoje žygiuojant eitynių dalyviams vieno pastato balkone kabėjusį plakatą juokingą „Čia jūsų nėra".
Pasak jos, šūkis „Mes esame visur" skleidžia žinią, jog LGBTQ+ asmenų gali būti kiekvienoje šeimoje, visi galime turėti brolių, seserų, tėvų, pažįstamų, kolegų ir t.t., kurie nėra heteroseksualūs.
Tuo metu šūkis „Tyla lygu mirtis" susijęs su LGBTQ+ asmenų savižudybėmis, kai yra nesprendžiamos homofobijos problemos, pabrėžė Vika.
 |
| „Kauno Pride" akimirka | P. Ramono nuotr. |
Reikalavimai
D. Liepa-Bodrije sakė, kad „Kauno Pride" buvo pradėtas organizuoti pavasario pradžioje, dar prieš prasidedant šeimų maršo, garsėjančio savo homofobiškais reikalavimais, judėjimui. Visuomenėje išaštrėjus susipriešinimui, LGBTQ+ aktyvistai tik dar labiau pajuto, kad eitynės yra reikalingos LGBTQ+ bendruomenei, į kurią buvo nutaikytos aršių neapykantą kurstančių maršistų ietys.
Pasak Vikos, „Kauno Pride" metu iškelti reikalavimai susiję su sritimis, kuriose pokyčių nematyti jau daugybę metų. Reikalavimuose nurodoma, kaip pagerinti LGBTQ+ asmenų padėtį Lietuvoje. Deja, šiuo metu LGBTQ+ asmenys patiria diskriminaciją darbe, negali įteisinti savo santykių, įsivaikinti, kyla problemų kreipiantis į teisėsaugos institucijas dėl neapykantos nusikaltimų. Atkreiptas dėmesys ir į translyčių asmenų teises, kurių Lietuva neužtikrina: žmonės dokumentus gali pasikeisti tik teismuose.
Be to, jaučiamas nesaugumo jausmas. Anot Vikos, tos pačios lyties asmenų poros vis dar jaučiasi nesaugiai, jeigu nori eiti gatve susikibus rankomis. O tai rodo visuomenės priešiškumą, smurto tikimybę.
„Patirčių yra begalė. Ir manifestas juos atspindi", - pabrėžė eitynių organizatorė.
„Visi punktai man svarbūs manifeste, bet man asmeniškai labai patiko ne tokio atgarsio susilaukęs punktas, mes laužysime ir laužysime taisykles. Tai iš esmės momentas apie status quo visuomenėje ir apie buvimą kitokiu. Kadangi aš atrodau pakankamai nenormatyviai, tai man būti savimi gatvėje yra savotiškas manifestas", - sakė D. Liepa-Bodrije.
Klaipėdos, Telšių ir kitų miestų Pride?
Paklaustos apie tai, ar „Pride" galėtų įvykti kituose Lietuvos miestuose, tiek Vika, tiek D. Liepa-Bodrije atsakė vienareikšmiškai: „Tikrai taip".
Pasak jos, yra idėjų ateityje eitynes surengti ir tokiuose miestuose kaip Klaipėdoje, Telšiuose. „Man rodos, kad tas šūkis „Mes esame visur" gali eiti toli. Tai, kad tai įvyko Kaune, rodo, kad tai yra Vilniaus dalykas. Žmonės nelinkę priimti Vilniuje vykstančių dalykų rimtai, nes tai sostinė, ji populistinė. Ir išties Vilniuje yra kitaip nei kituose Lietuvos miestuose. <...> Žmonės supranta, kad kituose miestuose yra daug blogiau, tai (sako) gal jūs neikit į tuos kitus miestus, visus gėjus, lesbietes ir kitus Vilnių suvežti (juokiasi). Aš manau, kad ateityje kažkuriuo metu galima bandyti svarstyti apie „Pride" kituose miestuose, gal reikia, nes nėra kito kelio iškelti problemas tik taip, kad demonstruotis. Kitu atveju nenori į tave žiūrėti ir net nebando matyti", - teigė D. Liepa-Bodrije.
Vika patikslino, kad kol kas konkretaus plano dėl eitynių ateityje nėra, bet ji viliasi, jog LGBTQ+ bendruomenė eitynių surengti nepamirš bei susiburs.