Jautri Jugnės ir Sigitos istorija: mes kuriame kartu gyvenimą, bet valstybei tai nieko nereiškia
Antradienio rytą Lietuvos žmogaus teisių centro pristatomame tyrime apie tos pačios lyties asmenų šeimas kalbėjusi moterų pora - Sigita Mykolaitytė ir Jugnė Jūnė Jonušaitė - papasakojo savo istoriją.
Jugnė ir Sigita | A. Barzdžiaus nuotr.
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Valstybė nepripažįsta
„Esu čia, nes myliu savo šalį, pasirinkau joje gyventi ir kurti savo ateitį. Nepaisant to, Lietuvoje esu antrarūšė pilietė", - sakė Jugnė ir pabrėžė, kad apie Partnerystės įstatymo projektą kalbama su visais, išskyrus tos pačios lyties asmenų poras, kurioms šio įstatymo be galo reikia, jog būtų sudaryta galimybė įteisinti savo santykius.
BNS spaudos konferencijos metu Jugnė tikino, jai yra be galo skaudu, jog jos svarbiausi gyvenimo santykiai valstybėje nepripažįstami.
„Toks statusas žeidžia... Ir valstybės akyse aš ir Sigutė esame niekas. Valstybės akyse tai, kad mes kuriame kartu gyvenimą, statome namus, mylime ir rūpinamės viena kita, nereiškia nieko", - sakė konferencijos dalyvė.
Pasak Jugnės, tokia situacija sukuria ir teisinių problemų, kurių heteroseksualios poros nepatiria. Pavyzdžiui, dabar pora kartu statosi namus. Bet jeigu bent vienai iš jų kas nors, nutiktų, kita negalėtų priimti palikimo nesumokėjusi mokesčių, kurių nereikia mokėti susituokusiems asmenims.
Moterys sakė, kad Partnerystės įstatymo projektas svarbus ir tuo, jog suteiktų statusą, kurio iki šiol tos pačios lyties poro neturi. Tai remiasi ir emociniais dalykais, ne tik finansiniais ar teisiniais.
Sigita įsitikinusi, kad trūksta politinės valios, spekuliuojama ir žaidžiama LGBTQ+ bendruomenės jausmais.
Jugnė ir Sigita | G. Strumilos nuotr.
„Kiršinama ir skaldoma visuomenė. Norėčiau paprašyti nustoti diskutuoti apie mus, o diskutuoti reikia apie problemas, kurios skaldo, ir priimti Partnerystės įstatymą, kuris leistų Lietuvai žengti toliau", - ragino Jugnės mylimoji Sigita.
Pirmasis toks tyrimas
Antradienio rytą paskelbtame pranešime spaudai teigiama, kad Lietuvoje atlikto pirmojo tyrimo apie tos pačios lyties šeimas duomenys rodo, kad tokios šeimos jaučiasi pažeidžiamos viešojoje erdvėje skambančios neapykantos jų atžvilgiu bei laukia partnerystės įstatymo. Ataskaita taip pat atskleidė, kad tyrime dalyvavusios poros partnerystės įstatymo priėmimą laiko politikų atsakomybe ir sako, kad toks įstatymas negali partnerystės prilyginti verslo santykiams.
Kokybinis tyrimas pradėtas 2020 m. spalį, jo metu giluminiai interviu paimti iš dešimties skirtingose gyvenimo situacijose esančių porų. Savo įžvalgomis ir patirtimis dalijosi šeimos iš sostinės ir provincijos miestų, kartu esančios kelerius ir keliasdešimt metų, turinčios ir neturinčios vaikų.
„Tyrimas parodė, kad tos pačios lyties šeimos susiduria su teisinėmis, socialinėmis ir psicho-emocinėmis problemomis. Tyrime dalyvavusios LGBT+ poros ilgą laiką, o kartais ir didžiąją gyvenimo dalį, gyveno de facto partnerystėje, kūrė savo LGBT+ šeimą, rūpinosi vienas (-a) kitu (-a), kartu augino vaikus, kartais konfliktuodavo, išsiskirdavo, slaugydavo ar laidodavo savo partnerį (-ę), ir visada pabrėždavo, kad jų santykiai niekuo nesiskiria nuo heteroseksualių porų. Tačiau dėl egzistavimo už įstatymų ribos, šios poros kasdien patyrė ir patiria nelygybę, diskriminaciją ir neteisingumą, bei mano, kad jų teisės bus pažeidinėjamos tol, kol jos nebus tinkamai sureguliuotos“, – sako tyrimo vadovas, Lietuvos socialinių mokslų centro mokslo darbuotojas dr. Liutauras Labanauskas.
Liutauras Labanauskas | Jarmo.net nuotr.
Nesaugumo ir nestabilumo jausmas, neaiškūs porų turtiniai ir neturtiniai santykiai
Anot tyrimo vadovo, giluminiuose interviu dalyvavusios poros pabrėžė „prarastą laiką“, nusivylimą ir patirtą nuolatinį socialinį neteisingumą, teigė, kad visą gyvenimą laukė, kol jų santykiai bus „legalūs“.
„Poros pabrėžė nestabilumo ir nesaugumo jausmą, valstybės neginamą poros „teisę egzistuoti“ ir išvengti diskriminacijos. Neaiškūs porų turtiniai ir neturtiniai santykiai, neapibrėžti bendros nuosavybės, paveldėjimo, partnerio (-ės) išlaikymo klausimai, negalėjimas pasirinkti partnerio (-ės) pavardės, įgalioti veikti vienas (-a) kito (-os) vardu ir interesais, ar atstovauti sveikatos priežiūros srityje, ar neliudyti vienas (-a) prieš kitą teisme ir pan. didino partnerių socialinį pažeidžiamumą, psichologinį nesaugumą ir nevisavertiškumą“, – sako sociologas.
Anot mokslininko, interviu metu atsiskleidė tiek paprastesni atvejai, tiek sudėtingi teisių pažeidimo ir diskriminacijos atvejai.
„Nuo kasdienių situacijų, kai poros negali veikti kartu, arba vienas (-a) kitam (-ai) atstovauti, pavyzdžiui, pasiimti partnerio (-ės) vaiko iš darželio, iki daug sudėtingesnių, nenumatytų situacijų. Spręsdamos klausimus apie nuosavybę, sveikatą, skyrybas ar mirtį poros gali susidurti su rimtais teisiniais sunkumais ir dėl to nukentėti. Iš anksto numatyti visas gyvenimo situacijas, tokias kaip ligos, mirtis, skyrybos, partnerio neveiksnumas, nelaimingas atsitikimas užsienyje ir pan., nėra įmanoma, todėl reikalinga automatinė poros kaip teisinio vieneto apsauga. Lūkestis, kad visas gyvenimo situacijas tos pačios lyties poros gali išspręsti per teisininkus, advokatus ar notarus yra ne tik neracionalus ir diskriminuojantis, bet kartu ir absurdiškas“, – apibendrina L. Labanauskas.
