Šiandien baigėsi mano pusantrų metų trukusi kadencija Universiteto LGBT+ grupėje. Galėčiau sakyti, kad buvo labiausiai formative years in my adult life (jo, aš jau bandau priminti sau, kad dar jauna).
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net
 |
| Ada Balčiūnaitė | Jono Valaičio/jarmo.net nuotr. |
Ada Balčiūnaitė
LGBTQ+ teisių aktvistė
Labiausiai formative years, nes iš pirmakursės, vos drįstančios užsiregistruoti į organizaciją (nes, o dieve, užtvirtinsiu savo atsiskleidimą), pasidariau žmogumi, savo veidu ir vardu prisidedančiu prie kovos už queer bendruomenės teises.
Ir tikrai nepadėjo, kad gal du trečdaliai visos mano kadencijos buvo praleisti landžiojant iš vieno karantino į kitą, bandant dirbti ir nesusigadinti mental health (kaip ir daugumai šiuo laikotarpiu - nepavyko), stebint, kaip bendri tolerancijos laipsniai Vilniuje kasdien krinta ir tarp viso to dar stengiantis nepasišiukšlinti studijose. Nėra nieko sunkiau nei įdėti 110 proc. pastangų ir vis tiek nepajėgti visko padaryti iki galo.
Nors tikrai buvo dienų ir savaičių ir mėnesių, kai norėjosi ant visko dėti ir atrodė, kad vienam exciting, pasisekusiam dalykui tenka dešimt komplikacijų, kai verkdavau nuo streso ir, kai atrodė, kad darau klaidą po klaidos, ir tikrai neturėčiau čia būti.
Vis dėlto, negaliu palyginti, kaip atrodė organizacija mano kadencijos pradžioje ir kaip ji atrodo šiandien.
Panašu, kad net nepastebėjau, kaip išaugome ir atsidūrėme šimtu mažų žingsnelių arčiau savo išsikeltų tikslų. Ir tikrai nenoriu pasakyti, kad tai mano nuopelnas - be mūsų nuostabiausio biuro ir valdybos būčiau buvęs visiškas niekas, ir tikiuosi, kad jiems kažkiek ir iš manęs naudos buvo.
Ką noriu pasakyti, tai, kad išmokau, jog bet koks worthwhile aktyvizmas yra kaip smiltelių dėliojimas - niekada nepastebi, kada tas smėlio kauburėlis atsiranda.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net