Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija laiške Nausėdai teigia, kad ir jie, kaip ir LGBTQ žmonės, patiria patyčias.
 |
| Pikisuperstar/freepik.com vizualizacija |
Simonas Bartulis
žmogaus teisių apžvalgininkas
„Abi pusės vienodos ir kenčia" naratyvas yra vis dažniau pasitaikantis, jį mini ir Gitanas Nausėda. Bet svarbu prisiminti, koks neadekvatus yra abiejų „konflikto" pusių sugretinimas.
LGBTQ žmonių žeminimas pirmiausia yra struktūrinis. Jis yra įtrauktas į daugelį įstatymų, rezoliucijų. Tokio žeminimo anti-LGBTQ asmenys nepatiria. Ir taip, tai yra ne šiaip „tradicinės šeimos", o anti-LGBT aktyvistai. Bet net jei ir neteisingai lygintume puses - esą tai yra kažkoks „netradicinių" ir „tradicinių" šeimų konfliktas - pastarosios susilaukia tik paramos, o ne paniekos. Tiesą sakant, dauguma LGBTQ šeimų bando ne iš kitų atimti, o priešingai - gauti panašias sąlygas.
LGBTQ žmonių diskriminacija yra istorinė, institucinė, ir šio žeminimo tęstinumas dar vis padeda iškreipti diskusijas visuomenėje LGBTQ šeimų nenaudai. Mes turime dirbti ypač daug ir atsakingai, kad įrodytume kiekvieną mažą argumentėlį apie savo žmogiškumą. Anti-LGBTQ aktyvistai, priešingai, gali tuščiai ir tingiai apeliuoti į „gamtą", „tradicijas", santuokos „prigimtį".
Galiausiai, anti-LGBTQ aktyvistų vadinimas homofobais ir smurtautojais taip pat nėra patyčios. Tai yra tam tikros tiesios įvardijimas. Kenkti žmonių lygybei, skatinti ir palaikyti tam tikrą šeimini apartheidą yra smurtas. Tai ne šiaip eiliniai žmonės, kurie instinktyviai dar vis nepalaiko LGBTQ žmonių lygiateisiškumo. Tai yra strateguojantys, iš homofobijos ir smurto uždirbantys, kartais net valstybės remiami asmenys.
Taip, kartais didelių emocijų fone žmonės naudoja terminus kaip „atsilikėliai" ir pan. (kuris, kaip terminas, apskritai ne visada naudingas žmogaus teisių diskusijoje). Tačiau reikia suprasti, kodėl taip yra: LGBTQ žmonės kovoja dėl elementaraus žmogiškumo ir to ilgą laiką negavus, ne visi sugeba konstruktyviai reaguoti į dehumanizavimą. Tačiau anti-LGBTQ smurtas ir homofobija yra užkoduoti jų politinėje misijoje. Tai nėra tiesiog netyčinis pykčio ar streso momentas.
Na, ir verta paminėti, kad net blogiausi epitetai, kurie sakomi šiems anti-LGBTQ aktyvistams neprilygsta nei dažnumu, nei žiaurumu to, ką girdi LGBTQ žmonės. Nuo šiknap***ų, ped****tų, iškrypėlių, iki pavojaus valstybei, parsidavėlių, ligonių, kurie verti „mirties", „dujų kamerų" ar gydymo, tai patiria eiliniai LGBTQ žmonės, o ne tik aktyviai besireiškiantys. Nereikia apsimesti, kad neapykanta yra simetriška ir „vienoda" abiem pusėm.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net