Seime kitą savaitę, antradienį, bus teikiamas siūlymas atsisakyti amžino embrionų šaldymo, o Sveikatos apsaugos ministerija siūlo įteisinti altruistinę surogaciją. Diskutuojama, ar galimybė taip susilaukti vaikų gali būti suteikta tiek susituokusioms poroms, tiek asmenims, sudariusiems partnerystę. Pasak Laisvės frakcijos atstovės Seime Morganos Danielės, nors šiuo metu Partnerystės įstatymo projektas, kuris įteisintų ir tos pačios lyties asmenų šeiminius santykius, stringa, bet Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žengia žingsniu į priekį ir pataisomis numato, kad altruistine surogacija galėtų pasinaudoti tiesiog poros neįvardijant, ar jos susituokusios, ar sudariusios partnerystę. Valdančiuosius dėl tokių veiksmų opozicija kaltina tuo, jog esą tai paskatins „prekyba žmonėmis", ketvirtadienį pranešė LRT radijas, kuriame buvo diskutuojama, ar reikia taisyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.
 |
| Asociatyvi Sharon McCutcheon/Unsplash nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
SAM atstovai laidoje nedalyvavo, bet nurodė, kad Vyriausybės programoje numatyta taisyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą numatant palankesnes moters pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas.
„Tiek, kiek mačiau Sveikatos apsaugos ministerijos projekte, tai yra vyro ir moters poros sutarimu, tiksliai negaliu pasakyti dėl vienišų žmonių, tačiau mano manymu taip, ir vieniši žmonės, vieniša moteris, dvi moterys, kurios yra LGBT pora, turėtų naudotis visomis sveikatos paslaugomis ir šita paslauga", - sakė M. Danielė.
 |
| Asociatyvi Kelly Sikkema/Unsplash nuotr. |
Prabilo apie prekybą žmonėmis
Seimo narė, konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė kritikavo siūlomas įstatymų pataisas. Anot jos, ministras Arūnas Dulkys neinformavo partijos dėl planų apie Pagalbinio apvaisinimo įstatymą ir kalbėjo, kad Švedijoje veikiančios feministinės organizacijos griežtai pasisako prieš surogaciją.
Ji teigė, kad suinteresuotos grupės daro didelį spaudimą, jog tokie įstatymai, susiję su surogacija, yra lobistiniai. Anot jos, Europoje prieš surogaciją pasisako ir kairiosios partijos, Prancūzijos lesbietės ir bažnyčia.
 |
| V. A. Abramikienė | O. Posaškovos/Seimo kanceliarijos nuotr. |
Pasak V. A. Abramikienės, tai - prekyba žmonėmis ir moterų teisių pažeidimas, o Seime buvo parengta rezoliucija, smerkianti surogatinę motinystę.
Giria SAM žingsnį
Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė, antradienį Seime teiksianti savo parengtą siūlymą atsisakyti amžino embrionų šaldymo, teigė, kad vienu metu keli panašūs projektai gali būti sutraukiami į vieną, dėl to yra gerai, kai tą patį įstatymą siūloma taisyti iš esmės bent keliais aspektais.
 |
| Morgana Danielė | M. Ambrazo/Seimo kanceliarijos nuotr. |
Embrionų šaldymas galėtų būti ilgesnis, jeigu pora to nori dėl savo religinių pažiūrų, sakė M. Danielė. Tai - liberalių partijų pasiūlymas. Jeigu asmenys sutiktų, jie galėtų mokėti nors ir visą likusį gyvenimą už tai, jog jų embrionai būtų laikomi atšaldyti.
Pasak jos, SAM siūlo kiek kitaip - maksimalų saugojimo laikotarpį numatyti 10 metų atsižvelgiant į embrionų kokybės aspektus.
Ji teigė besidžiaugianti SAM pateiktu projektu, kuris remiasi moksliniais tyrimais.
„Ministerija žengė drąsesnį žingsnį, įstatymiškai sutvarkė visus kampus. <...> Aš surogacijos projektą tikrai svarsčiau teikti, tačiau būčiau tai pasilikusi kaip atskirą ateities žingsnį", - kalbėjo jis.
Įstatymas gali padėti onkologinių ligų paliestoms poroms
Vaisingumo asociacijos vadovė Rūta Vyšniauskaitė-Marcikevičienė surogaciją vadina pakaitine motinyste. Anot jos, pakaitinės motinystės poreikis nevaisingų žmonių tarpe egzistuoja. Pastaruosius metus poreikis tik suintensyvėjo, kai onkolinių ligų paliesti žmonės ėmėsi kalbėti, jog šiuolaikinė medicina jiems leidžia išsaugoti vaisingumą prieš gimdos pašalinimą užšaldant kiaušialąstes, sukuriant embrionus, o po ligos gydymo, pasveikus, tokie žmonės neturi galimybės to panaudoti. Taigi, tokiu būdu ir atsirado pakaitinės motinystės artimoje aplinkoje poreikis.
„Matome perspektyvą tokiame įstatyme", - sakė ji.
R. Vyšniauskaitė-Marcikevičienė ragino nedrausti poroms to padaryti, kadangi priešingu atveju tai pažeidžia žmogaus teises.
Ieško tobulumo?
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Rūta Mišinienė teigė, kad altruistinė surogacija nėra susijusi su talkinančių agentūrų veikla, o pastarosios, anot jos, mėgina į tai įsitraukti. Pasak jos, nors Lietuva pažengė į priekį kovodama prieš prekybą vaikais, įgyvendinus valdžios planus prekybos žmonėmis situacija šalyje gali blogėti.
„Matome kaimynių šalių patirtis, kokios ten problemos atsiranda, kai tas pagamintas, drįstu sakyti, pagamintas vaikelis nebetinka tėvams, kurį jie pagal sutartį nori įsigyti, ieškoma tobulesnio vaikelio, kurį norima pagimdyti. Aš manau, kad mes kalbame apie prekybą vaikais", - sakė K. Mišinienė.
Padėtų poroms, kurios negali susilaukti vaikų dėl medicininių priežasčių
Santaros klinikų vaisingumo centro vadovas Rimantas Gricius, įstatymų pataisų konsultantas, atsakymas į šią kritiką sakė, kad kalbama apie altruistinę surogaciją. Tai reiškia, kad ląstelės naudojamos tos poros, kuri pati negali susilaukti vaikų.
„Mes tam siūlymui pritariame, kad tai skirta pacientų poroms, kurios neturi šansų išnešioti vaikelio dėl medicininių indikacijų <...> Čia eina kalba tik apie tokias poras. Tokių porų Lietuvoje būtų nedaug, pas mus centre 3, Kaune yra yra centras, manau, jie turėtų poreikį", - teigė R. Gricius.
Anot jo, poros, siekiančios susilaukti vaiko, po embrionų užšaldymo turi juos eksportuoti į užsienio šalis, nes tai Lietuvoje nelegalu. Tai apsunkina gyvenimą, nes gabenimo paslaugos mokamos.
Būtinas reguliavimas
Seimo narė M. Danielė teigė, kad surogatinės motinystės klausimus reikėtų aiškiai sureguliuoti. Pasak jos, mokslas suteikia visaverčio šeimos gyvenimo sudarymo galimybę. Anot jos, džiugu, kad Lietuva tą sprendžia laiku, nepalieka juodajai rinkai erdvės
Vaisingumo asociacijos vadovė R. Vyšniauskaitė-Marcikevičienė teigė, kad galima šį klausimą sureguliuoti įstatymiškai taip, kad niekieno teisės nebūtų pažeidžiamos. Reikalingas ir psichologų darbas. Žmonės, negalintys susilaukti vaikų, su šia problema gyvena ne vienerius metus, priima sprendimus, kaip tai spręsti. Atsakydama į V. Abramikienės pastabą, kad surogatinės motinos gali pajusti ryšį su išnešiojamu vaiku, R. Vyšniauskaitė-Marcikevičienė sakė, kad moterys, kurios altruistiškai gali išnešioti kūdikius kitoms motinoms, yra pasiruošusios psichologiškai ir suvokia, kad jos tik padeda kitai šeimai susilaukti vaikų
„Užsimerkti, pasakyti, kad drausti, taip negalima, nesigilinti, neklausyti net tokių minimaliausių, nuoširdžiausių poreikių irgi negalima", - komentavo ji.